Pusantro mėnesio vien vandeniu gyvenusi ir ligoninėje atsidūrusi biržietė mano, kad ją išgelbėjo tik tikėjimas. Išbandymą su savimi atlikusi ir gyva likusi moteris kitiems sako, kad badas ir pasninkas – ne žaidimas.
Tris vaikus išauginusi ir jau anūkų sulaukusi 53 metų biržietė sako ligoninėje „po lašelinėmis" atsidūrusi pirmą sykį gyvenime. Tuo pasirūpino jos ištikimos draugės, supratusios, kad badavusios bičiulės sveikatos būklė yra kritinė.
Į ligoninę patekusi moteris nebegalėjo nieko nuryti – jos skrandis nebepriėmė ne tik maisto, bet ir skysčių. Apnuodytą organizmą teko valyti, pratinti jį prie grįžimo į normalią būseną. Penkias dienas moteriai buvo statomos lašinės, jos būklę sekė medikai.
Šiandien badautoja sako jau galinti valgyti viską. Ją lankantys artimieji ir bičiuliai pasirūpino, kad išsekintas ligonės organizmas kuo greičiau atsistatytų.
Badas ir pasninkas baigėsi ligoninėje
Gėlėmis ir šventuoju paveikslėliu papuoštas Biržų ligoninės palatos stalelis priminė altorėlį, o lovoje gulinčios moters rankos nepaleido rožančiaus.
„Viskas, krizė jau praėjo", – stengėsi šypsotis įstabiai gražių plaukų ir spalvą jau atgavusio veido ligonė.
Su korespondente bendrauti neatsisakiusi moteris norėjo pasakyti, kad vienam ryžtis badauti yra nepatartina – būtina gydytojų priežiūra. Savęs išbandymas, anot jos, yra ne žaidimas.
„Baigiau badavimą, tačiau nemokėjau sugrįžti į normalią būseną. Jei ne Dievas, nebūčiau sugrįžusi į gyvenimą", – sako vien tik medikų pagalba netikinti ligonė.
Kodėl ji ryžosi tokiam drastiškam žingsniui, apie kurį nežinojo net patys artimiausi žmonės ?
„Turėjau dvi intencijas – badavimą dėl sveikatos ir pasninką Dievo garbei", – apie rizikingą pasiryžimą sako biržietė, prieš badavimą paskaičiusi literatūros. Ji teigia norėjusi mesti svorį ir sumažinti kraujospūdį. Tačiau vien tik knygose aprašytų žinių, pasirodo, nepakako.
Keturiasdešimt bado dienų katalikė moteris sako pasirinkusi sekdama Jėzų Kristų.
„Gėriau tik šulinio vandenį – apie 2 litrus per dieną. Bėgiodavau, dviračiu važinėjau, kad iš organizmo išsiskirtų toksinai", – pasakojo badautoja. Sportuoti sako pradėjusi tik prieš pusę metų, tačiau gyvenime dirbusi sunkų fizinį darbą.
Moteris blogai pasijuto tik po 36 ekstremalaus gyvenimo dienų. Pasak ligoninės pacientės, jos organizmą užnuodijo susikaupę toksinai.
„Tas likusias keturias dienas iki užsibėžto tikslo ištverti buvo sunku – pradėjau silpti, nebegalėjau bėgioti, teko atsigulti į ligoninę. Mane labai pykino, nebegalėjau gerti net vandens, medikai statė lašelines. Tačiau ką buvau užsibrėžusi, tą išbandžiau. Ką Dievas nori, tą pargriauna, o ką nori – prikelia", – kalbėjo ligoninėn patekusi moteris, besilaikanti nuomonės, kad ją išgelbėjo tik gilus tikėjimas. Ir mirties baimės moteris sako nejutusi – pasitikėjusi tik Aukščiausiuoju.
Ar alinančios dietos pasirinkimui nebandė prieštarauti sutuoktinis?
„Jis pasibardavo, tačiau aš laikiausi savo užsibrėžimo", – sako artimųjų ligoninėje lankoma moteris. Suaugę vaikai apie tai nežinojo.
„O dabar tai nesibara – džiaugiasi, kad išlikau gyva. Man tą badavimą reikėjo anksčiau baigti – būtų buvę geriau", - stengėsi šypsotis jau anūkų sulaukusi 53 metų močiutė.
Ji sako, kad prieš badavimą viršutinė kraujospūdžio riba siekusi 190, o apatinė – 116. Moteris, kurios ūgis 1,57 metro, svėrė 76 kilogramus. Per 40 dienų ji neteko 18 kilogramų, kurie galėjo būti lemiami gyvybei.
„Be ligoninės būtų buvę blogai", – prisipažįsta. Moters organizmas tikrai buvo stiprus, jei per 53 gyvenimo metus į ligoninę privertė atsigulti tik bado pasekmės. Kas gali ištikti silpnesnį organizmą, sunku net prognozuoti.
Badas - tai ne dieta
Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza sako, kad badas yra ne dieta, o ekstremali situacija.
„Eksperimentuoti su savo organizmu nėra protinga", – perspėja gydytojas. Jis pripažįsta, kad gali būti taikomos iškrovos, subalansuotos dietos, kuriose užtektų organizmui būtinų „statybinių" medžiagų – mikroelementų, angliavandenių, riebalų, baltymų. Priešingu atveju, pasak gydytojo, organizmą ištinka stresas, žmogus gali atsidurti kritinėje būklėje.
Gydytojas N. Jeloza primena, kad giežtos dietos besilaikantys ir svorį staigiai „numetę" nutukėliai rizikuoja labai staigiai tuos viršsvorio kilogramus susigrąžinti.
„Kilogramų atsikratyti galima, tačiau organizme išlieka informacija, kad reikia kaupti atsargas. Optimalus dalykas – per metus atsikratyti 10 – 15 kilogramų. Tai ir fiziologiška, ir protinga – organizmui netektų patirti kartais labai rizikingo streso", – sako Biržų ligoninės vadovas, gydytojas terapeutas N. Jeloza.
