Tačiau dauguma jų nesilaiko rekomendacijų, pastebi Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas Arūnas Burkšas.
„Impuls“ tinklo vadovė Silvija Petrošiūtė darbuotojų kvalifikacija neabejoja
Sveikatingumo klubų „Impuls“ tinklo vadovė Silvija Petrošiūtė sako, jog nelaimė, kuomet nuskendo 7 metų berniukas, nutiko ne plaukimo treniruotės metu, o kol vyksta tyrimas ir laukiama detalesnės informacijos, išsamesnių komentarų apie įvykį pateikti negalinti. „Galime patvirtinti, kad vaizdo kameros yra nufilmavusios ir užfiksavusios įvykį, kuris atsitiko ne vaiko treniruotės metu. Visa medžiaga perduota policijai, kuri vykdo tyrimą,“ - portalui tv3.lt komentavo S. Petrošiūtė.
Kiek vaikų tuo metu treniravosi baseine bei kiek už jų saugumą atsakingų profesionalių gelbėtojų budėjo – atsakyti „Impuls“ atstovai negalėjo. S. Petrošiūtė užtikrino, jog visi nelaimės metu dirbę baseino treneriai bei prižiūrėtojai abejonių dėl kvalifikacijos ir gebėjimų – nekelia. „Galime užtikrinti, kad visi darbuotojai yra specialiai apmokyti ir moka gaivinti žmones. Būtent tai darė ir šios nelaimės atveju,“ - portalui tv3.lt sakė S. Petrošiūtė.
Gelbėtojų skaičių nustato plaukimo paslaugas teikiančios bendrovės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Asta Šlepetienė, portalui tv3.lt tikino, jog jų institucija atsakinga tik už vandens kokybę bei įrenginių saugumą. Tuo tarpu kiek gelbėtojų plaukimo pamokos metu privalo budėti – nustato plaukimo paslaugas teikiančios bendrovės, sako Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas Arūnas Burkšas.
„Absurdiška, nėra vieningos sistemos, reglamentuojančios gelbėtojų darbą. Baseine dirbančių gelbėtojų skaičių nustato pati bendrovė, įvertinus lankytojų vandenyje saugumą. Prie jūros ar kitų Lietuvos vandens telkinių, gelbėtojų poreikį nustato savivaldybės. Kai kurios net nesiremia mūsų asociacijos rekomendacijomis. Tad vieningos sistemos nėra, o kai nutinka nelaimė klausiama kas kaltas?“ - kalbėjo A. Burkšas.
Pašnekovas negaili kritikos šalies politikams. Esą tokios nelaimės nutinka, nes problemos nėra sprendžiamos valstybiniu mastu. „Kai nutinka nelaimė visi skambina klausia kaip, kodėl, ką daryti, o kai mes kreipiamas į visas įmanomas vyriausybes, bandydami akredituoti įvairias mokymo programas, dar turime įrodinėti, jog to išties reikia. Kalbame apie gelbėtojų problemas jau 16 metų ir vis liekame prie sudužusios geldos,“ - pasakojo A. Burkšas.
Gelbėtojai – neprofesionalai?
Socialiniuose tinkluose pasirodė komentarai, neva po 5 minučių iš vandens ištrauktą vaiką gaivino ne tik baseine budėję gelbėtojai bei treneriai, bet ir vyras iš šalies. Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas Arūnas Burkšas pastebi, jog dažnu atveju gelbėtojams trūksta žinių. „Gelbėtojas neturi tik įšokti į vandenį ir ištraukti žmogų. Jis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Žinoma, privaloma kuo skubiau kviesti medikus, bet iki to – gelbėtojas turi žinoti kas žmogui galėjo nutikti, identifikuoti nelaimės priežastį. Jei jis darys dirbtinį kvėpavimą, ventiliuos plaučius, o žmogui vandenyje sustojo širdis. Gelbėtojams reikalingos profesionalios medicininės žinios, tačiau dauguma jų neturi,“ - kalbėjo A. Burkšas.
Pašnekovo nuomone, tokia situacija yra dėl to, kad mūsų šalyje gelbėtojų darbas yra nevertinamas. Esą atlyginimas prilygsta žemiausios kategorijos specialisto algai. „Vasarą pajūryje saugumą reikia užtikrinti 1000 žmonių. Dažniausiai, mūsų paplūdimiuose dirba studentai, norintys dienas leisti prie jūros. Gelbėtojo alga prilygsta žemiausios kategorijos specialisto atlyginimui. Mes net negalime kvalifikuotų gelbėtojų išlaikyti ištisus metus,“ - komentavo A. Burkštas.
Ši nelaimė situacijos nepakeis
Vyro nuomone, net ir po šios nelaimės, kuomet baseine, budint gelbėtojams nuskendo 7 metų vaikas, vargu ar kas pasikeis. „Žiauru, bet svetimo skausmo nebūna. Skaudės tiems, kas neteko artimojo, o vėliau viskas vyks taip, kaip vyko, nes gelbėtojų problemų mūsų valstybė nesprendžia,“ - kalbėjo A. Burkšas ir priminė, jog dabar didžiausias iššūkis laukia klaipėdiečių. Mat čia duris atvers naujas didelis baseinas. Tad jau dabar vertėtų susirūpinti, kaip bus užtikrintas lankytojų saugumas. Esą profesionalių gelbėtojų mūsų šalyje itin trūksta.
Gelbėtojai vardija nelaimės priežastis: vaikas skęsta tyliai
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki sako, jog pastebėti skęstantį vaiką – sunku net profesionalams. „Vaikai skęsta ramiai. Jie nešaukia, turbūt net patys to nesuprasdami ramiai nueina po vandeniu, tad kai kurie gali net ir nepastebėti nelaimės. Vaikas ramiai „eina į dugną,“ - pasakojo A. Siakki. Anot jo, skęstantieji pagalbos šaukiasi tik filmuose.
„Realybėje taip nebūna. Skęstantiesiems visų pirma rūpi kaip įkvėpti oro, išsilaikyti ant vandens, pagalbą kviečia tie, kurie nepajėgia patys grįžti į krantą,“ - sako A. Siakki. Anot gelbėtojo, vakarykštė nelaimė „Impuls“ baseine jį sukrėtė, ir nors profesionalus gelbėtojas turi savo nuomonę apie šį įvykį, atskleisti jos nepanoro.
