„Tai yra rimta žinia ir tai, kaip kai kurie Europos Sąjungos lyderiai užsiminė, kad tai yra geras pirmas žingsnis į derybas dėl Europos Sąjungos piliečių teisių Jungtinėje Karalystėje ir atvirkščiai“, - TV3 sakė politologas Tomas Janeliūnas.
Anot jo, tai yra maždaug tai, ko ir norėtų kitos ES šalys.
Visgi, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad dar trūksta nemažai techninių detalių susitarime. „Matėme, kad britų vyriausybė neskubėjo duoti garantijų ES piliečiams, gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje“, - sakė politologas.
„Mes nežinome nei tikslių datų, nei koks bus statusas tų žmonių vaikų, kurie turi teisę gyventi Didžiojoje Britanijoje“, - TV3 komentavo Linas Kojala. Taip pat pridūrė, kad nežinia, kas laukia ir tų, kurie į šalį atvyks gyventi jau po vadinamojo „Brexit“.
Per darbo pietus su ES lyderiais viršūnių susitikime Briuselyje T.May pateikė „aiškų įsipareigojimą, kad jokio šiuo metu Jungtinėje Karalystėje esančio ES piliečio teisiškai nebus paprašyta išvykti iš šalies tuo metu, kai Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą“, sakė šaltinis britų vyriausybėje.
„Kol kas dar yra labai sunku kalbėti apie konkrečias sąlygas, bet yra jau, manau, visai neblogas pasiūlymas, artinantis derybininkų pozicijas“, - komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.
Abu politologai tikina, kad veikiausiai tai veiks kaip tam tikra atgrasymo priemonė nuo atvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. šalies piliečių.
Iš viso Britanijoje gyvena apie 3 mln. ES šalių piliečių. Jų ateitį gaubė migla, britams pernai referendume nusprendus pasitraukti iš 28 šalių bloko.
Pagal T.May pateiktą pasiūlymą, Britanijoje bent penkerius metus iki kol kas nepaskelbtos datos gyvenantiems ES piliečiams bus suteiktas „įsikūrusiojo statusas“, suteiksiantis jiems teises į sveikatos apsaugą, švietimą, socialinį aprūpinimą, pensijas, kitas viešąsias paslaugas.
Nors minėta data dar nepaskelbta, tai bus ne ankstesnė diena nei 2017 metų kovo 29-oji ir ne vėlesnė nei 2019 metų kovo 30-oji. Šią dieną Britanija oficialiai turėtų palikti ES.
„Tie, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 5 metus, tikrai neturėtų pajusti jokių skirtumų. Jie turės visas tas pačias sąlygas, kaip ir Jungtinės Karalystės piliečiai. Tie, kurie gyvena mažiau, greičiausiai turės kažkokių papildomų biurokratinių reikalavimų, procedūrų. Galbūt išsiimti kokius nors leidimus, galbūt negalės pretenduoti į tam tikras socialines išmokas“, - teigė politologas T.Janeliūnas.
Iki nustatytos datos atvyksiantiems piliečiams Jungtinėje Karalystėje taip pat bus leista pasilikti, o išgyvenę šalyje penkerius metus jie galės pretenduoti į „įsikūrusiojo statusą“.
Tuo tarpu po nustatytos datos į Jungtinę Karalystę atvykę ES piliečiai papuls į iki dviejų metų truksiantį „lengvatinį laikotarpį“, per kurį galės siekti kitokios formos statuso, pavyzdžiui, leidimo dirbti šalyje.
Anot Tomo Janeliūno, nėra aišku, nuo kurio laikotarpio būtų pradedamas skaičiuoti šis laikotarpis, tačiau, spėjama, kad nuo tada, kai oficialiai baigsis derybos dėl „Brexit“.
T.May atmetė Europos Komisijos pasiūlymą, jog imigrantų teisių užtikrinimo procesą ir galimus ginčus peržiūrėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Premjerė teigė, jog viena iš pagrindinių „Brexit“ priežasčių ir buvo ta, kad britai nori vadovautis tik savo įstatymais.
„Mūsų prisiimti įsipareigojimai ES piliečiams bus įtvirtinti Jungtinės Karalystės teisėje ir bus vykdomi per mūsų gerbiamus teismus“, - sakė britų vyriausybės šaltinis.
