„Kai stojome į ES, mums rodė grafikus, kaip kils kainos, atsiras kvotos ir išmokos už kvotinio pieno toną bus iki 37,65 Eur (130 Lt). Nieko panašaus neįvyko: didžiausia išmoka už pieno toną buvo 25,20 Eur (87 Lt), o šiemet liko 20,27 Eur (70 Lt). Tad lietuviams nedaug naudos iš to buvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys. „Šalyje pieno trūksta, tad nereikia ir kvotų. Tačiau nelikus jų, nebebus ir išmokų. Tai tikrai nenaudinga mūsų ūkininkams“, – teigė stambaus pieno ūkio savininkė Adelė Adomonienė.
Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, kvotų naikinimas neturėtų smarkiai paveikti šalies pieno ūkio. „Nelikus kvotų ir apribojimų, gamyba gali gerokai išaugti ir atsirasti perprodukcija. Dėl to gali kristi kainos ir mažėti žemdirbių pajamos. Tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad pieno ir jo produktų vartojimas didėja. Auga gyventojų skaičius, besivystančių šalių poreikiai, be to, žaliavos gamybai vis daugiau įtakos turi besikeičiančios gamtos sąlygos“, – samprotavo A.Stančikas.
V.Lekešys pritarė, kad neribojamai pieno gamybai ruošiasi ir kitų ES šalių gamintojai, o Lietuvoje pieno ūkio perspektyvos miglotos. „Olandai, danai stato naujus tvartus, o pas mus pažangos nėra, pieno ūkių mažėja. Nėra aiškios ir nuoseklios politikos. Jei žmogus turėjo 5 karves, reikėjo remti, kad laikytų 10 ir daugiau. Deja, neita tuo keliu, kuris vestų į pieno ūkio plėtrą“, – apgailestavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius.
Kvotų atsisakyti per anksti?
Kai kurios Bendrijos šalys norėtų pasipriešinti tokiai reformai, tarp jų ir Lenkija. Kvotų atsisakymą lenkai vadina klaida, nes ši sistema, anot lenkų ūkininkų, užtikrina pieno rinkos stabilumą. Prieš šios sistemos panaikinimą pasisako prancūzai ir vokiečiai. Tiesa, pastarosios šalies vyriausybė laikosi tvirtai ir žemdirbių nuomonės kol kas nepaiso. Kvotų šalininkai motyvuoja, kad kol nėra rizikos valdymo mechanizmo, kvotų atsisakyti per anksti.
Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Schaberis pripažįsta, kad pieno sektoriaus kontrolė būtina. „Mūsų organizacijos tikslas – pasiekti stabilumą rinkoje. Pieno gamintojai privalo turėti aiškią perspektyvą, kad pieno gamyba galėtų prisitaikyti prie rinkos poreikių. Savireguliacija rinkoje nepasitikime. Netikime požiūriu, kad pakanka pieno gamintojams susitelkti ir jie patys galės reguliuoti rinką. Deja, patirtis rodo ką kita“, – teigė lobistinės organizacijos, atstovaujančios apie 100 tūkst. pieno gamintojų iš 14 Europos šalių, prezidentas R.Schaberis.
Suinteresuotos ES senbuvės
Kvotų panaikinimo palaikymo chorą sudaro senosios ES valstybės narės. Joms atsisakyti sistemos būtų labai naudinga. Didinti pieno gamybą ketina beveik visos senosios ES šalys narės. Olandija jau dabar plečia pieno ūkius. Airijos prezidentas oficialiai deklaruoja, kad iki 2020-ųjų pieno gamyba padidės 60 proc., Danija planuoja 25 proc. augimą.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, kalbant apie pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., reikia paminėti, kad daugelyje ES šalių pieno gamyba yra žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Šiuo metu pieno gamybos augimas labiau pastebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose netgi mažėja. Tad ir panaikinus pieno kvotas ES šalyse, neturėtų labai išaugti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo rinkos sąlygų.
Panašiai mano ir Europos pieno tarybos prezidentas R.Schaberis. Jo teigimu, dažnai spekuliuojama prognozėmis, kad panaikinus kvotas pieno gamyba labai išaugs. „Dėl mažų supirkimo kainų pieno gamyba kaip tik gali sumažėti“, – įsitikinęs jis.
Kai kurie analitikai prognozuoja, kad panaikinus pieno gamybos kvotų sistemą, per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba ES padidės 55–60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis. Vis dėlto, padidėjus pieno gamybai, gali atsirasti jo perteklius. Tokiu atveju, analitikų nuomone, supirkimo kainos dar labiau sumažės, išliks tik tie gamintojai, kurie gebės konkuruoti, gamindami pieną mažiausiomis sąnaudomis. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurių ūkininkams labai neparanku atšaukti pieno gamybos kvotas.
„Būsime sumalti ir išmesti. Mums kvotų panaikinimas labai žalingas. Senosiose ES šalyse ir pieno ūkiai seni, tvirtai stovi ant kojų, čia jau ruošiamasi kvotas naikinti ir pieno gamybą didinti. Lietuvoje pieno gamintojams teko nemažai investuoti, dažnas dar yra nebaigęs atsiskaityti su bankais. Iš 36 tūkst. pieno gamintojų melžimo įrangą turi tik 5 tūkst. Stojome į ES, o esame aborigenų sąjungoje. Lietuvos pieno gamintojai gauna mažiausią pieno supirkimo kainą. Atsisakius kvotų, situacija pasinaudos perdirbėjai ir galės dar ją sumažinti. Smulkiesiems išsilaikyti bus nebeįmanoma“, – įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė J.Vilioniui: „Gamybos išlaidos kasmet didėja. Tai susiję su energetikos, darbo jėgos brangimu. Tokia situacija bus labai nepalanki pieno gamintojams, ypač smulkesniems, kurie nebeišsilaikys rinkoje ir bus priversti bankrutuoti.“
Kiek šviesesnėmis spalvomis pieno sektoriaus situaciją piešė Žemės ūkio ministerijos atstovai. „Nors kai kurie ūkiai skundžiasi, kad iš pieno gamybos Lietuvoje sunku išgyventi, mes matome, kad taip nėra. Jei ūkyje viskas vyksta tvarkingai, gaminti pieną yra rentabilu. Todėl esame nusprendę ir ateityje, kiek įmanoma, palaikyti gyvulininkystės sektorių“, – tikino R.Krasuckis.
Mūsų šalies žemdirbiams, palyginti su kitų ES šalių žemdirbiais, už pieną mokama viena iš mažiausių supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerija žada peržiūrėti Lietuvos poziciją dėl kvotų panaikinimo 2015 m., nes anksčiau tam buvo pritarusi.
Šiuo metu Europos Komisijos užsakymu nepriklausomi ekspertai atlieka išsamią analizę apie pieno sektoriaus pokyčius ES po 2015 m. pieno kvotų panaikinimo. Analizės rezultatus žadama aptarti šių metų rugsėjį Briuselyje vyksiančioje konferencijoje.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad Lietuva nepasiruošė pieno gamybos kvotų naikinimui ES nuo 2015 m. balandžio, ji nepasirengusi konkuruoti su kitomis Bendrijos narėmis. Ministrė teigė, kad tos ES šalys, kurios iki šiol viršydavo pieno kvotas, bus pranašesnės už Lietuvą, kur niekada nebūdavo išnaudotos jai skirtos kvotos.
V.Baltraitienė BNS sakė, kad, panaikinus kvotas, šalyje gali atsirasti 8 valstybių pieno produktų, konkurencingesnių nei lietuviški. Lietuvos pieno ūkiai nerimauja dėl ateities: supirkimo kainos smuko ir neaišku, kaip rinka keisis po 2015 m., kai bus panaikintos pieno supirkimo kvotos, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Kvotų naikinimas parodė, kad Vakarų šalys tam rengėsi ir didino primilžius. Tik pas mus žaliavos mažėjo, nes žemės ūkyje dominuoja grūdininkai, nenorintys užsiimti gyvulininkyste“, – dienraščiui sakė „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius. Jis prognozuoja, kad ateities rinka – Kinija, nes joje vartojama vis daugiau pieno produktų. Auga paklausa Afrikoje. Šios šalys pieno produktų beveik negamina ir naudoja atvežtinius gaminius arba pieno miltus.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą
