Plaštakos chirurgija yra ta plastinės rekonstrukcinės chirurgijos sritis, apie kurią šnekama daug, tačiau ji gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybės, rašoma pranešime spaudai.
„Fi Clinica“ plastinės rekonstrukcijos gydytojai Raminta Česnaitienė ir Vygintas Kaikaris laidoje pasakojo, jog žmonės dažnai skundžiasi, kad naktį juos pakelia skausmas bei pirštų tirpimas.
R. Česnaitienė pasakojo, jog vienas iš riešo kanalo sindromo simptomų yra pirštų tirpimas – pirmo, antro, trečio ir dalies ketvirto piršto, kadangi šiuos pirštus įnervuoja vidurinysis nervas. Taip pat gali atsirasti ir pirštų delninės dalies skausmas.
Gydytoja pasakojo ir apie nykščio pakylos atrofiją – užsitęsusio riešo kanalo sindromo ligą bei dalinosi, ką reikėtų žinoti ir kur pacientas turėtų kreiptis, jeigu naktimis pradėjo justi pirštų tirpimą ar susilpnėjusias jėgas plaštakoje.
„Pirmas žingsnis yra apsilankymas pas gydytoją, taip pat gali būti atliekami provokaciniai testai“, – teigė R. Česnaitienė.
Elektromiografija – tai nervo laidumo ištyrimas, kuris objektyviai parodo, ar yra spaudžiamas vidurinis nervas. Gydytoja pasakojo, kaip tokiu atveju galima pagelbėti pacientui.
„Pradžioje yra siūlomas konservatyvus gydymas – reabilitologo konsultacija. Dėl fizioterapinių procedūrų, mankštų, galima pasiūlyti druskos voneles, priešuždegiminius vaistus, tačiau, jeigu visa tai nepadeda, belieka chirurginis gydymas“, – kalbėjo plastinės rekonstrukcijos gydytoja.
Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Operuojant daromas 3-4 cm išilginis pjūvis per delno išilginę raukšlę ar šalia jos. Po operacijos įprasti plaštakos judesiai galimi po 2-3 savaičių, kai žaizdos visiškai sugyja.
„Naktiniai skausmai turėtų išnykti iš karto po operacijos, tačiau piršto tirpimas dar gali kurį laiką išlikti. Jeigu nervas buvo prispaustas labiau, tokiu atveju yra siūloma vartoti B grupės vitaminus“, – kalbėjo R. Česnaitienė.
Specialistai pasakojo, kad jeigu žmogui naktimis tirpsta pirštai, suimant daiktus negali atlikti smulkių judesių, pavyzdžiui, sučiupinėti monetų, užsisegti sagos, galima įtarti, kad asmuo turi riešo kanalo sindromą. Tuomet reikia kreiptis pas plastinės rekonstrukcijos, šeimos gydytojus. Dažnais atvejais operacija yra kompensuojama ligonių kasų.
Kita dažnai pasitaikanti plaštakos liga yra, kai delne ima formuotis randiniai pakitimai ir dėl to pirštai palaipsniui yra pritraukiami prie delno. Dėl šios priežasties sutrinka įprasta plaštakos funkcija.
Šis negalavimas yra vadinamas Dupuytreno kontraktūra, mat pirmasis aprašęs šią ligą buvo Napoleono gydytojas Dupuytrenas. Liga pasireiškia, kai delne randėjanti delno plėvė pradeda traukti pirštus. Vyrai šia liga serga dažniau nei moterys.
„Turiu pažįstamų, kurie negalėjo daryti atsispaudimų, nors piršto pritraukimas buvo labai mažas. Esu išoperavęs ir keletą žinomų krepšininkų, kuriems ši liga trukdė mesti kamuolį. Taip pat esu matęs žmogų, kuris atėjo pas chirurgus tada, kai nebegalėjo nusikirpti nago, nes jis pradėjo augti į delną. Tai yra žmonių gyvenimo kokybės klausimas“, – kalbėjo med. m. dr. V. Kaikaris.
R. Česnaitienė dalinsis, jog dažniausiai Dupuytreno kontraktūros gydymas yra chirurginis. Po jo yra atstatoma pilna rankos funkcija bei pagerinama žmogaus gyvenimo kokybė.
Trečia pagal dažnumą su plaštaka susijusi patologija – stringančio piršto liga. Tai piršto sausgyslės arba jos dangalų uždegimas, pasireiškiantis pirštų lenkimo ir tiesimo sutrikimu. Lankstant vienas pirštas užstringa, gali girdėtis spragsėjimas, žmogus jaučia skausmą. Stringančio piršto operacija irgi atliekama taikant vietinę nejautrą. Operacijos metu pašalinama kliūtis, trukdanti sausgyslei judėti ir sukelianti piršto strigimą.
„Dar viena dažniau pasitaikančių plaštakos patologijų yra De Quervain liga. Dažniausiai ja serga 30-60 metų moterys ir, vėlgi, taip nutinka dėl dažnai pasikartojančių to paties veiksmo nykščio judesių“, - kalbėjo „Fi Clinica“ plastinės rekonstrukcijos gydytoja.
Įprastai šią ligą sukelia monotoniškas fizinis plaštakos darbas. Tai gali būti nuolatinis darbas kompiuteriu spaudant klaviatūros mygtukus, grojimas muzikos instrumentu, net siuvimas ar mezgimas.
Liga gali išsivystyti ir patyrus traumą, tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kada šia liga suserga jauni asmenys ar net vaikai. Priežastis paprasta – intensyvus mobiliojo telefono naudojimas.
R. Česnaitienė pasakojo, jog plaštakos patologijos yra gana dažnos, tačiau neretai žmonės dėl jų labai nepergyvena ir priskiria jas senatvei ar profesinėms ligoms. Gydytoja pabrėžė, jog reikia nepamiršti, kad nedidelė intervencija gali pagerinti gyvenimo kokybę ir sugrąžinti gerą plaštakos funkciją.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
