Plagiato problemą įprasta priskirti akademinei sričiai, įtariai žvelgiant į studentus. Bet Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad gudrauti rengiant mokslo darbus mėgsta ir valstybinės institucijos. Pasirodo, svetimas mintis dėstyti analizėse, strategijose ar metodinėse medžiagose mėgsta ir seniai universitetų suolus palikę valdininkai.
Tai parodė nacionalinės plagiato sistemos plag.lt testavimo metu susisteminti duomenys. Mat kiekvienais metais sistema yra tikrinama dėl aptikimo rodiklių kokybės. Šiais metais testavimui buvo pasirinkti ministerijų ir jai pavaldžių įstaigų mokslo tyrimai ir analizės. Šie dokumentai buvo patikrinti per plagiato sistemą ir gauti rezultatai šokiravo – pasirodo, beveik visi dokumentai didele dalimi yra plagijuoti.
Testavimui buvo pasirinkti naujausi – 2014 m. tyrimai ir analizės iš 20 institucijų, ruošiančių daugiausiai tokio tipo dokumentų. Tarp institucijų pateko 5 ministerijos ir 15 pavaldžių įstaigų. Tyrimų sritys buvo pasirinktos įvairios – nuo socialinių mokslų iki transporto ir finansų, siekiant, kad rodikliai aprėptų aukštojo mokslo disciplinų struktūrą.
„Lietuvoje 2014 m. plagijavimo vidutinė vertė tarp studentų – 16,6%. Tačiau institucijų mokslo darbai plagijuoti dar daugiau – rodiklis siekia 24%“, - teigia sistemos vadovas Chorst Klaus. Jo nuomone, tokį skirtumą lemia autorių iš universitetų atsineštas požiūris į plagiatą. Nuo sistemos veiklos pradžios 2012 m. plagijavimo rodikliai aukštosiose mokyklose nemažėja, tad nenuostabu, kad autorinių teisių pažeidimų mastai valdiškose įstaigose taip pat išlieka dideli.
Kitas aspektas, kad mokslo tyrimus institucijoms dažnai rengia asmenys iš šalies, vykdydami sutartis dėl tokių tyrimų atlikimo. Institucijos, savo ruožtu, nesusimąsto, kad gerbiamas srities autoritetas, rengdamas analizę konkrečiai institucijai, gali nukopijuoti informaciją tiesiog iš Vikipedijos ar studento bakalauro darbo. Nors atsakomybė už autorinių teisių laikymąsi ir tenka tyrimų autoriams, bet institucijos gali pakliūti į nepatogią padėtį išaiškėjus, kad jų tyrimuose yra vogtų minčių. „Belieka įsivaizduoti, kokie nemalonumai gresia paaiškėjus, kad metodinė medžiaga negali būti naudojama dėl autorinių teisių vagystės, jau nekalbant, kad gali įsisukti panaudotų finansų grąžinimo klausimas“ – teigia plag.lt vadovas.
„Įsivaizduokite, kad patikrinate per mūsų sistemą ministerijos parengtą tyrimą, analizę ar vadovėlį ir paaiškėja, kad jame yra jūsų mokslo darbo dalys, nors niekas jūsų neprašė leidimo ir net nepaminėjo jūsų indėlio į rengtą tyrimą. Turite pilną teisę reikalauti pašalinti savo autorinį kūrinį iš šio tyrimo arba atlyginti už autorinių teisių naudojimąsi. Kai kurie tyrimai tikrai brangūs – gali siekti ir milijonus, tad reikalaujama suma gali būti išties įspūdinga“ – apie institucijų žaidimą su ugnimi kalba Chorst Klaus. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už autorinių teisių pažeidimus ir nustato bausmę viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Mažesnio reikšmingumo veikoms numatoma administracinė atsakomybė - penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.
