Estija išaiškina ir nutraukia priešiškas Rusijos agentų žvalgybos operacijas ir įtakos kampanijas, kurių padaugėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį Estija išsiuntė 21 Rusijos ambasados darbuotoją, sakydama, kad savo teritorijoje priims tik aštuonis diplomatinius pareigūnus, o tai prilygsta Talino diplomatų komandai Maskvoje.
Kremlius į tai atsakė išvarydamas Estijos ambasadorių Margusą Laidre iš Rusijos – tai pirmasis ambasadoriaus išsiuntimas iš šalies per metus nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tada Talinas baigė Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Lipajevo kadenciją Pikk gatvėje.
Kovo 24 d. Estija išsiuntė iš šalies Rusijos diplomatą Aleksandra Savinovą, kuris užėmė patarėjo pareigas. Estai jį apkaltino propagandos, pateisinančios Rusijos karinius veiksmus, skleidimu ir „Estijos visuomenės skaldymu“.
„Rusijos prieigos apribojimas veikti ir imtis bet kokių veiksmų tarnauja mūsų nacionaliniams interesams“, – interviu Politico sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. „Estai siekė įvairiais būdais užšaldyti santykius“.
Europos kaimynams, žiūrintiems į šį diplomatinių santykių eskalavimą kyla klausimą: ar paaukoti patyrusio ambasadoriaus akis ir ausis Maskvoje siekiant išlaisvinti gimtąją šalį nuo tariamų ardomųjų agentų yra ta kaina, kurią verta mokėti?
Estijos kaimynės taip pat laikosi Talino linijos: Latvija, solidarizuodamasi su Estija, pašalino savo ambasadorių iš Maskvos, o Lietuva pernai savo noru atšaukė aukščiausią Maskvoje įsikūrusią diplomatą. Tai vyko tuomet, kai pasirodė rusų veiksmų Bučoje vaizdai.
Tačiau kitos Europos vyriausybės išlieka atsargesnės, o jų ambasadoriai ir toliau tiekia informaciją iš Maskvos, nes Rusijos emisarai savo žemėje daro tą patį Kremliaus labui. Todėl pasirodžius informacijai iš Estijos, nuomonės dėl griežtesnės šalies diplomatinės linijos išsiskyrė. Tiesa, protestai prie Rusijos ambasados Taline parodė, kad žmonės palaiko ambasadoriaus Lipajevo išsiuntimą. Prie ambasados iškabintas protesto plakatas paragino visus Rusijos diplomatinius darbuotojus palikti Estiją.
Arkoje, nukreiptoje į ambasadą, rūkantis Kristjanas Suitsas – 35 metų estų dizaineris, dirbantis netoliese esančiame teatre – neseniai įvykusius išsiuntimus pavadino pavėluotais. „Manau, kad jie turėjo būti seniai pašalinti“, – sakė Suitsas. „Viskas, ką jie ten daro, – pasakė jis, rodydamas gestu į Pikk g. 19, – yra noras provokuoti“.
Estija praeityje atskleidė Rusijos žvalgybos operacijas. 2018 metais Estijos karys Denisas Metsavas buvo nuteistas už išdavystę, mat jis perdavinėjo karines paslaptis Rusijos agentui. Tai buvo byla, kuri, pasak Estijos pareigūnų, „rimtai sužeidė“ jų šalies krašto apsaugą.
O 2019 metais Estijos teismas už šnipinėjimą Maskvos naudai nuteisė buvusį Vidaus saugumo tarnybos darbuotoją Vladimirą Kulikovą. Jis nuteistas penkeriems metams kalėjimo.
Visgi tai, kad Talino atstovybėje Maskvoje nebėra ambasadoriaus, kelia nerima, kad šalies pareigūnai gali nedalyvauti svarbiose diskusijose Rusijos sostinėje. „Neturime leisti susiklostyti situacijai, kai didieji žaidėjai kalba apie mus, bet be mūsų“, – diskusijoje per Estijos nacionalinį transliuotoją ERR sakė buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Neseniai duodamas interviu tam pačiam transliuotojui, buvęs Estijos ambasadorius Laidre'as tarsi užsiminė, kad Estija ir jos artimiausi kaimynai padarė klaidą. „Jei dabar pažvelgtume į platesnį vaizdą, pamatytume, kad nė viena Baltijos valstybė neturi ambasadoriaus Maskvoje, bet tuo pat metu teigiame, kad esame Rusijos ekspertai“, – sakė jis
Praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Estija tapo griežta karinės paramos Kijevui ir bekompromisinio požiūrio į derybas su Kremliumi šalininkė. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas neseniai laimėjo visuotinius rinkimus, pažadėjusi tęsti griežtą savo šalies liniją. Iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusį vasarį, daugybė kitų Europos valstybių laikėsi panašiai tvirtos pozicijos ir išsiuntė apie 300 Rusijos diplomatų iš viso žemyno sostinių.
Kai kurios valstybės, įskaitant Slovėniją ir neseniai Nyderlandus, siekė sumažinti Rusijos diplomatinį atstovavimą savo sostinėse, kad atitiktų jų delegacijų Maskvoje dydį, Tačiau dideli žaidėjai, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, nustojo daryti tolesnį spaudimą, pavyzdžiui, išsiųsti Rusijos ambasadorius, nes nenori tokio paties atsako.
Iš dalies taip gali būti dėl to, kad Vakarų vyriausybės šiuo metu ypač daug dėmesio skiria žvalgybos duomenų rinkimui Maskvoje, o karas Ukrainoje vis dar siaučia, ir tikėtina, kad jos bus atsargios dėl bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti šioms pastangoms.
„Ambasados yra žvalgybos platformos“, – sakė Švedijos Lundo universiteto politikos mokslų ir žvalgybos analizės dėstytojas Tony Ingesson.
„Kai rusai išsiunčia Vakarų diplomatus, tai taip pat gali apsunkinti žvalgybos duomenų rinkimą Rusijoje“, – aiškino jis.
Europos vyriausybės taip pat tradiciškai sakydavo, kad jų ambasadoriai, jei galės likti Maskvoje, galimai mėgins daryti įtaką Rusijos pareigūnams užkulisiuose ir pastūmėti juos į ne tokią agresyvią politiką Ukrainos ir kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu.
Tačiau Estija abejoja ar tokios pastangos duotų vaisių. „Turime būti realistai: bet kokia diplomatinė įtaka Rusijai šiuo metu nėra įmanoma“, – sakė vienas iš Estijos diplomatų.
Jo manymu, Europos dėmesys turėtų būti nukreiptas į Rusijos žvalgus. „Europoje knibžda šimtai, o gal net tūkstančiai rusų – valstybės agresorės piliečių su diplomatine priedanga“, – sakė jis. „Tai yra realybė.“
