Nepaisant to, kad sergamumo koronavirusu rodikliai pastaruoju metu vėl ūgtelėjo, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičiai toli gražu nesiekia numatytos kritinės ribos. Kita vertus, grįžimas į ugdymo įstaigas jau turėjo savo pasekmių – ligoninė jau skaičiuoja išaugusį pacientų srautą.
Ar COVID-19 infekcija išties jau „išsikvėpė“ ir kokių scenarijų galima tikėtis šiam sezonui, su VUL Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Nuo didelių bangų gelbėja imunitetas
Pasak jo, nors nuo rudens epidemiologinės sąlygos pablogėja vien dėl to, kad mokiniai vėl išeina į ugdymo institucijas, taip pat veikia ir klimatinės sąlygos, tokios bangos, kokią turėjome pernai ar užpernai, šį sezoną pavyks išvengti.
„Iš to, ką žinome remdamiesi duomenimis, jau galime šiek tiek prognozuoti. Pirmas dalykas, aišku, labai didelė populiacijos dalis yra imunizuota dėl vakcinacijos, taip pat labai daug žmonių persirgo. Kas yra Lietuvai gana palanku, kad šių metų omikrono banga buvo didelė. Tai nepalanku buvo tada, nes žmonių sveikata nukentėjo, bet tai palanku šiandien, nes didina imunizacijos lygį.
Kita vertus, yra žinoma, kad imunitetas, deja, blėsta. Ir laikui einant apsauginis efektas mažėja. Tad reikėtų kalbėti apie tam tikrą imuniteto pastiprinimą. Vienas būdas natūralus – persirgti, kitas – preventyvus, tai yra vakcinacija. Ir šiandien prasideda vakcinacija atnaujintomis vakcinomis, tad šis procesas turėtų apsaugoti nuo kažkokių labai didelių bangų“, – komentavo V. Pečeliūnas.
Lovų užimtumas padvigubėjo
Gydytojas kartu papasakojo, kad ligoninė neišvengiamai ruošiasi keliems žiemos scenarijams – švelniam, vidutiniam ir blogam.
„Yra įvairių tikimybių, kas kol kas santykinai džiugina ir ramina, kad nėra labai ryškių naujų atmainų. Į Lietuvą nuo pirmų rimtesnių protrūkių naujos atmainos vidutiniškai ateidavo per du tris mėnesius. Tai greičiausiai iki Naujų metų neturėsime problemų su naujomis atmainomis.
O su šia atmaina neabejotinai didės susirgimų skaičius, moksleiviai išėjo į mokyklas, tai po savaitės turime mokinių sergamumą, jie nesigula į ligonines. Dar po savaitės suserga mokinių tėvai, jie irgi negula į ligonines, dar po savaitės, kas šiuo metu vyksta, suserga seneliai, jie, deja, jau gulasi į ligonines ir lovų užimtumas per paskutines dvi savaites mūsų įstaigoje padvigubėjo. Prognozuojame, kad jis dar dvigubės per dvi ateinančias savaites.
Nuo guldymo piko iki reanimacijos paprastai paeina savaitė, tai gal jau kitą savaitę matysime, ar transformuojasi tas didesnis gulinčiųjų skaičius į reanimacijas. Deja, iki šiol praktika rodė, kad transformuodavosi, tai greičiausiai skaičiai po truputį didės. Aišku, augimas nuo 2 iki 4 pacientų neatrodo taip dramatiška. Kai bazinis skaičius žemas, tai augimo pradžia niekada neatrodo blogai, bet mes jau žinome kas yra eksponentiniai kilimai, tad panašiai ir ruošiamės gyventi eksponentiniame pasaulyje“, – konstatavo medikas.
Papildomas skiepas gerokai sumažina mirties riziką
Konstatavęs, kad nors neišvengiamai turėsime augančius susirgimų skaičius, gydytojas pažymėjo, jog bet kuriuo atveju jau imunizuotus žmones lydės apsauga nuo sunkios ligos.
„Žinome, kad ir vakcinacija, ir buvę persirgimai nuo užsikrėtimo apsaugo mažiau, bet labai gerai apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties. Aišku, tas natūralus sergančiųjų skaičiaus augimas transformuosis į tai, kad dalis turės būti gydomi ligoninėse, deja, dalies išeitis bus bloga.
Palyginus su kitomis Europos ar pasaulio šalimis Lietuva, deja, turi tokį ypatumą, kad sustiprinančios dozės nėra labai paplitęs dalykas. Ją turi apie 32 proc. šalies populiacijos ir tos dozės dažnu atveju jau buvo suleistos seniai – prieš pusę metų ir jų efektyvumas gerokai sumažėjo. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra geriau negu nieko“, – sakė VUL Santaros klinikų direktorius medicinai.
Gydytojas priminė, kad jau žinoma – sustiprinanti dozė po pilnos vakcinacijos kurso gerokai sumažina ir užsikrėtimo, ir mirties riziką.
„Ir šiuo metu jau yra gal 5 gana dideli tyrimai, kurie parodo, kad, lyginant žmones, kurie turėjo 3 dozes, su tais, kurie turi keturias, tai pastarųjų mirtingumas nuo infekcijos mažėja kartais. Bet jei kalbėtume apie atnaujintas vakcinas, dar neturime efektyvumo įrodymų“, – sakė V. Pečeliūnas.
Jis pridūrė, kad turimi tik duomenis dėl imunogeniškumo – tyrimas parodė, kad susidaro daugiau antikūnų. Tačiau duomenų apie tai, kiek 4 dozė sumažina pasekmes žmonėms – užsikrėtimams, mirtims, dar reikia sulaukti greitu metu.
Ar virusas jau mažiau agresyvus?
Paklaustas, ar išties pats koronavirusas tapo mažiau pavojingas, ar vis tik niekas nežino, kokių jo ir kiek agresyvių mutacijų galima sulaukti rytoj, pašnekovas priminė, kad reikia atskirti du dalykus – populiacijos atsparumą ir viruso pavojingumą.
„Nesakyčiau, kad šiuo metu stebimas ryškus viruso pavojingumo mažėjimas, yra populiacijos mastu didėjanti imunizacija. Kitaip sakant, mūsų organizmas susipažįsta, vystosi populiacijos imunitetas, atitinkamai net to paties blogumo virusas sukelia mažiau žalos.
Bet laikui bėgant imunizacija mažėja, šie dalykai nėra stabilūs. Tad tai, ką turime šiandien, neaišku, ar po 3 mėnesių situacija bus tokia pati“, – pastebėjo gydytojas.
Tiesa, jis ramino, kad kol kas vyraujančios atmainos išlieka tos pačios.
„Šiuo metu pasaulyje neabejotini lyderiai yra omikrono potipiai BA.4, BA.5. Bet vėlgi apie mėnesį ir daugiau laiko JAV yra stebima BA.4.6 didėjanti proporcija, dar atsiranda lyg viena kita atmaina, kur gal dar per anksti kažką prognozuoti, bet jau apie 1 proc. visų nustatytų atvejų užima naujos atmainos.
Tai reiškia, šioks toks stumdymasis arba, kitaip tariant, BA.4, BA.5 nustūmimas nuo sosto gali įvykti rudens sezono metu. Manau, pagrindinis dalykas, kas sąlygos pandemijos eigą, tai sustiprinančiosios dozės naudojimas atskirose populiacijose“, – kalbėjo Santaros klinikų atstovas.
Pavojinga ne tik aktyvi liga, bet jos ilgalaikės pasekmės
Nors nemaža visuomenės dalis jau yra imunizuota, vis tik šiuo metu susidūrusieji su virusu pastebi, kad tai nėra toks lengvas pasivaikščiojimas – lovoje tenka pagulėti ne kelias dienas, vargina aukšta temperatūra.
Paklaustas, ar geras sprendimas būtų nesiskiepyti sustiprinamąja doze, bet persirgti natūraliai, V. Pečeliūnas priminė, kuo yra klastinga COVID-19 infekcija.
„Be tiesiogiai aktyvios infekcijos fazės sukeliamos žalos organizmui dar yra ir ilgasis kovidas, kas šiandien pasaulyje tampa didžiule problema. Net vertinant išduotus nedarbingumus dėl COVID-19, tai yra didžiuliai mastai, taigi, jau jaučiama ir įtaka ekonomikai. Taigi COVID-19 žala nesibaigia vien aktyvia ligos forma. Kas jau aiškiai įrodyta, kad vakcinacija gerokai sumažina ir ilgojo kovido riziką“, – aiškino gydytojas.
Ilgasis kovidas arba postkovidinis sindromas – tai daugybė simptomų, kurie yra susiję su persirgtu kovidu. Dažniausiai žmonės jaučia nuovargį, atminties, nuotaikos sutrikimus, sąnarių, raumenų skausmus.
Be kita ko, kalbėdamas apie COVID-19 gydymą pašnekovas apgailestavo, kad progresas nėra toks didelis, kokio tikėtasi. „Kaip ir su visomis virusinėmis ligomis, gydymas yra gana riboto efektyvumo – reikia pradėti labai anksti, nes didžioji žala organizmui, vadinamos citokinų audros kyla jau imuninei sistemai reaguojant ir naikinant virusą. Tie vaistai, kurie slopina imunines reakcijas, duoda efektą, bet tas gydymas yra ribotas“, – pastebėjo V. Pečeliūnas.
Kam pirmiausia reikia revakcinuotis?
Paklaustas, kam dabar rekomenduotų pasirūpinti dar vienu sustiprinamuoju skiepu, gydytojas nurodė, kad pagrindinės rizikos grupės – vyresni ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės.
„Aišku, nėra taip, kad nuo kažkokio amžiaus rizika staiga tampa didelė, ji palaipsniui didėja su metais. Apytikslė riba atskirtose šalyse, kai jau primygtiniau rekomenduojama vakcinuotis, yra tarp 55 ir 65 metų. Iki 50 metų žmonės labai retai patiria rimtas komplikacijas ir sunkias formas, kurios turi pasekmių.
Kita vertus, iki 50-ies žmonės dažniausiai būna darbingi, tad net persirgus lengvomis formomis vargina pokovidinis sindromas, kuris trukdo kokybiškai gyventi, dirbti. Tai vėlgi, kaip minėjau, yra didelė problema, kuri tampa dar svarbesnė už patį kovidą“, – konstatavo medikas.
Nepamiršti kaukių
Paklaustas, ar jau reikėtų galvoti apie labiau primygtinį raginimą dėvėti kaukes bei imtis kitų infekcijos kontrolės priemonių, V. Pečeliūnas teigė, kad atsakymas akivaizdus.
„Jei žiūrėtume grynai mediciniškai, priimti sprendimą, kuris mažintų ligos plitimą ir žmonių nukentėjimą nuo ligos, labai paprasta – visiems uždedi kaukes, apriboji vaikščiojimą ir tai natūraliai plitimą sumažins. Bet ar žmonės to nori, kitas klausimas.
Ateina šaltasis sezonas, visi grįžta į patalpas, kur visas plitimas ir vyksta. Tikrai nebūčiau šalininkas, kad lauke turime nešioti kaukes, didžiąja dalimi tai yra beprasmiška, bet patalpose ypač vienokių ar kitokių rizikos veiksnių turinčių žmonių atžvilgiu, tai būti protinga užsidėti kaukę parduotuvėse, kur daug žmonių. Tai nėra kažkoks sudėtingas dalykas“, – patarė jis.
Išlieka mišrios bangos rizika
„Kiek ta rizika pasiteisins, jau kita kalba, bet kad tokia rizika yra, neabejotina. Pandemija neatšaukta, bangos bus, mutuodamas virusas gali iškrėsti naujų siurprizų. Akivaizdu, kad gali būti gripo ir omikrono kombinacija, todėl PSO Europos regiono biuras visoms šalims narėms jau paskelbė dokumentą apie tai, kad reikėtų pasirengti šiai galimai sudėtingai kombinacijai.
Šalys narės raginamos sustiprinti rudeniniam laikotarpiui visas priemones, kurios galėtų padėti fiksuoti padėtį kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste, kiekvienoje savivaldybėje, bendruomenėje“, – sakė jis.
Dulkys prabilo apie pandemijos pabaigą
Tuo metu po susitikimo su už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Stela Kiriakides sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neseniai pareiškė, kad medicininiu požiūriu pandemija yra įveikta: „Žmonija turi vakcinas, žinome, ką daryti, turime testavimo programas, esame pilnai apsirūpinę vakcinomis, mokslas beveik yra atsakęs į visus mums reikalingus klausimus.“
Jis pridūrė, kad jau nebereikia planuoti ir kažkokių karantinų ar uždarymų. „Lietuvoje mūsų situacija, jei žiūrėtume lygiai metus atgal, nors turime apie 20–30 proc. daugiau atvejų, gydymo įstaigose yra 5 kartus mažiau , reanimacijoje – 10 kartų mažiau pacientų. Kai kalbame apie vidutinius mirčių skaičius, jie yra 10 ir daugiau kartų mažesni.
Ir čia yra žinutė, kad esame etape, kada turime spręsti patį sudėtingiausią pandemijos „uždarymo“ klausimą – tai socialinius dalykus, tai, ką vadiname COVID-19 pasekmėmis, postkovidas, ilgasis kovidas. Ir, be abejo, psichikos sveikata, kam šalys ir pradeda skirti didelį dėmesį“, – pabrėžė SAM vadovas.
Tuo metu pati eurokomisarė, kad turime pasiruošti nelengvai žiemai. „Nors atrodo, kad dabartinės COVID-19 bangos pikas praėjo, visi turime pasiruošti artimiausiems mėnesiams. Labai svarbu tęsti vakcinaciją ateinančiais mėnesiais, todėl džiaugiuosi, kad Lietuva pradėjo sustiprinančio skiepijimo neseniai patvirtintomis adaptuotomis vakcinomis kampaniją“, – sakė S. Kiriakides.
