Apie visa tai medikai pasakojo VUL Santaros klinikoms minint išskirtinę sukaktį – širdies magnetinio rezonanso tyrimų dvidešimtmetį. Būtent Santaros klinikose buvo suburta pirmoji komanda Baltijos šalyse, kuri pradėjo teikti pacientams širdies magnetinio rezonanso paslaugas.
Nekasdienis, bet labai reikalingas tyrimas
Pasakodama apie šio tyrimo subtilybes VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoja radiologė prof. Nomeda Valevičienė pažymėjo, kad radiologinis širdies ištyrimas magnetiniu rezonansu – auksinis standartas širdies anatomijai, funkcijai bei struktūriniams organo pakitimams ištirti.
„Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) atliekamas tada, kai reikia patvirtinti tuos pakitimus širdyje, kurių nematyti naudojant kitus tyrimus. Šis tyrimas labai svarbus nustatant įvairias ligas – ir kardiomiopatijas, išeminę širdies ligą, įgimtas ydas vaikams, miokardito struktūriniams pakitimams įvertinti, taip pat tiriamos ir nėščios moterys, jų vaisius“, – kalbėjo ji klinikų nuotolinio pokalbio metu.
Žmonės daug dažniau susiduria su ultragarsiniais širdies tyrimais, tuo metu MRT nėra toks kasdienis. „Dažniausiai gydytojai kardiologai, kurie tiria ir diagnozuoja širdies ligas, pradeda nuo tokių tyrimų kaip elektrokardiografija, širdies echoskopija.
Tai irgi yra geras, ilgą istoriją turintis ištyrimo būdas, tačiau kartais yra tam tikrų niuansų, mat net apie ketvirtadalis ligonių turi gana prastą širdies matomumą. Taigi tam tikrais atvejais, kai reikia papildomos informacijos, galime nukreipti ligonį kitiems tyrimams. Atliekant MRT galima pamatyti kažką daugiau, taip vienas tyrimas papildo kitą“, – pridūrė gydytojas radiologas dr. Darius Palionis.
Persirgus COVID-19 randa miokarditus
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau naujovių, kaip galima dar efektyviau panaudoti šį tyrimą. Tai itin aktualu ir kalbant apie COVID-19 persirgusius asmenis.
„Pastaraisiais metais atsirado toks dalykas kaip širdies parametriniai žemėlapiai. Tai reiškia, kad kai mes jau nuskenuojame širdies raumenį, galime tam tikrais absoliučias vienetais identifikuoti, kokia yra to raumens būklė. Taip galima dar tiksliau diferencijuoti ligas. Tai mums išties atveria tiek naujas praktines galimybes ligų diagnostikai, tiek mokslinių tyrimų kryptis.
Kad ir tokia neseniai atsiradusi liga kaip COVID-19 ir jos sukelti širdies uždegimai. Tai irgi yra specifinė liga ir kaip ji išties pažeidžia raumenį ir kokios pasekmės, dar labai anksti įvardyti. Tai – dar mokslinių tyrimų objektas. O kai turi gerus įrankius, gerą komandą, įdirbį, tada gali tikėtis rezultatų“, – pastebėjo D. Palionis.
N. Valevičienė patvirtino, kad susidūrimas su persirgusiais COVID-19 gydytojams buvo nauja patirtis.
„Ši tema labai nauja, ja pasaulyje dar labai nedaug straipsnių. Bet būna, tiesiog ateina COVID-19, ypač plautine jos forma, persirgęs žmogus, jis jau grįžęs namo iš ligoninės, pasveikęs ir pradeda jausti skausmą širdies plote – vargina lyg kokie širdies permušimai, aritmija, ir jis kreipiasi į kardiologą.
Atlikus echoskopiją lyg ir nieko nesimato, o atsiuntus magnetui randame miokarditą, širdies uždegimą. Tai reiškia, kad uždegimas iš plaučių perėjo į širdies raumenį. Tada žmogų reikia specifiškai gydyti“, – aiškino ji.
Nustato jau įvykusį miokarditą ar infarktą
Paklaustas, ar gali MRT padėti nustatyti jau buvusį miokarditą, D. Palionis patikino, kad tyrimo metu galima aptikti tiek persirgtą miokarditą, tiek ir miokardo infarktą.
„Ir tuo labai džiaugiamės, nes jei kartais yra ūminis miokarditas ar miokardo infarktas, tai kliniškai labai panašios būklės, kurias reikia tyrinėti. Ir kartais gydytojai kardiologai ne visada randa atsakymą, kuri patologija čia yra. Magnetinis rezonansas tiek ūminiu, tiek ir lėtiniu periodu ganėtinai aiškiai atskiria šiuos susirgimus, mat šių būklių metu pažeidžiamos skirtingos širdies vietos.
Kalbant apie persirgtą miokarditą, kas yra labai svarbu, ūmiu metu mes galime matyti pakitimus ir labai džiaugiamės, jei ligonis, persirgęs miokarditu, atvyksta po 6 mėnesių ir mes nieko nerandame. Tai yra pats geriausias variantas. Vadinasi, raumuo pasveiko nepalikdamas jokių negrįžtamų pakitimų“, – komentavo radiologas.
Visgi jis apgailestavo, kad daliai ligonių, tarp kurių – ir persirgusieji COVID-19 infekcija, atlikus tyrimą praėjus 6 mėnesiams po pirminio susirgimo randami liekamieji pakitimai.
„Jie jau yra negrįžtami, tai – maži randai širdyje, kurie liks visam gyvenimui. Kaip ir kiekvienas randas, jis trukdys aplinkiniams audiniams ir gali sukelti sveiko šalia esančio miokardo pokyčius, skatinti aritmijas.
Ne veltui dabar parduotuvėse, oro uostuose pamatysime defibriliatorius. Kodėl? Nes persirgtos įvairios ligos – infarktai, širdies infekcijos padidina staigių širdies ritmo sutrikimų riziką. Todėl ir viešumoje nualpus žmogui reikia ne tik kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ir iš mokti naudotis defibriliartoriumi. Nes jei žmogus nualpo, viena dažniausių to priežasčių – širdies sutrikimai“, – pabrėžė D. Palionis.
Kada tyrimo negalima atlikti?
Gydytojai kartu patarė, kaip reikėtų pasiruošti širdies magnetinio rezonanso tyrimui. „Pacientai dažnai klausia, ar galiu valgyti, ar reikia išvis nevalgyti, jei tyrimas paskirtas 16 valandą, ar gali atsigerti vandens. Tai atsakymas – galima lengvai pavalgyti, bet nepersivalgyti, kad būtų galima ramiai gulėti“, – sakė N. Valevičienė.
Ji priminė, kad pacientui prieš tyrimą duodama užpildyti specialią anketą, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi kontraindikacijų jam atlikti.
„Jei žmogus turi metalinį implantą, pavyzdžiui, kojoje, ir jis didesnis nei 20 centimetrų, susideda iš geležies, nikelio arba kobalto, tyrimo atlikti tikrai negalima, nes magnetas gali sužaloti koją. Tyrimo metu naudojamas labai stiprus magnetinis laukas, tolygus 30 tūkst. Žemės magnetinių laukų.
Taip pat yra tokių reliatyvių kontraindikacijų kaip klaustrofobija, nes tai vis tik yra uždaras aparatas. Nors dabar turime naujovišką aparatą, jo viduje šviesu, bet žmonės tik įėję taip išsigąsta ir klausia, negi į tą dėžę bus guldomas. Nors tokiu atveju tyrimo vėlgi atlikti negalime, vis tik tada turime alternatyvą – galima pritaikyti nejautrą. Ją taikome ir vaikams, kuriems sunku išgulėti, nesąmoningiems ligoniams“, – vardijo gydytoja.
Be kita ko, tyrimo metu paprastai naudojama ir kontrastinė medžiaga, bet prieš tai pacientui turi būti patikrinti inkstai. Esant inkstų nepakankamumui šios medžiagos naudoti negalima.
„Taip pat žmogui į ranką duodame tokią kriaušę, kuria jis mums gali duoti signalus, jei kas negerai, tada sustabdome tyrimą, aiškinamės, kas nutiko. Kai skenuojame širdį, skirtingai nei galvą, kai reikia ramiai gulėti, čia mes prašome įkvėpti, iškvėpti, nekvėpuoti. Kartais žmogui tai būna sunku, prašo pailsėti. Šis tyrimas yra ilgas, trunka iki valandos, taigi reikia tam pasiruošti“, – įspėjo N. Valevičienė.
Ar spinduliuotė kenksminga?
D. Palionio pastebėjimu, kadangi išoriškai magnetinio rezonanso tyrimo aparatas labai panašus į kompiuterinės tomografijos, pacientai kartais painiojasi ir pradeda galvoti, kad gaus žalingų rentgeno spindulių.
„Nors išoriškai šie aparatai labai panašūs, naudojama skirtinga spinduliuotė. Visi radiologiniai diagnostiniai tyrimai naudoja spinduliuotę, tačiau vieni metodai turi spinduliuotę su jonizuojančiu poveikiu, tai – įprastinės rentgenogramos, kompiuterinė tomografija arba branduolinės medicinos tyrimai. Tačiau tokie aparatai kaip ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija naudoja nejonizuojančią spinduliuotę“, – sakė radiologas.
Jo aiškinimu, magnetiniame rezonanse pagrindiniai du komponentai yra labai stiprus magnetinis laukas, kuris, gali būti iki 20–30 tūkst. kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką.
„Dėl to ir prasideda visi pavojai, kas susiję su įvairiais implantais, turinčiais metalo bei kitais metaliniais daiktais. Galima įsivaizduoti, kad toks aparatas yra didelis magnetas ir jis bet kokį metalinį objektą pritrauks su milžiniška jėga. Bet iki šių dienų dar nėra mokslinių duomenų, kad būtų koks šio lauko neigiamas sveikatai poveikis. Todėl kaip ir visi medicininiai tyrimai, jie turėtų būti daromi ik tada, kada tam yra indikacijos“, – lygino D. Palionis.
Kitas jos įvardytas tyrimo metu naudojamas komponentas – judantys elekromagnetiniai laukai, tai yra radijo bangos.
„Mūsų tyrimo metu radijo bangų dažnis yra labai artimas net radijo stotims, kurias klausome kiekvieną dieną. Taigi kaip mes nebijome radijo stočių transliacijų aplinkoje, taip ir nėra kol kas jokio žinomo neigiamo pavojaus, išskyrus žinomą fizikinį efektą, kad tos bangos, kaip ir visos bangos, tai yra judanti energija ir žmogaus kūno tiriama sritis tą energiją sugeria kaip šiluminę energiją.
Tai reiškia kad tyrimo metu nereikėtų nustebti, kad tiriama vieta šiek tiek šyla. Tyrimo metu net iki vieno laipsnio gali padidėti to regiono temperatūra. Kartais žmonės jaučia lyg skruzdėlyčių bėgiojimą, jaučia, lyg nutirpo rankos ar nervai trūkčioja, dar kokie keisti pojūčiai, tai dėl to nereikėtų išsigąsti“, – aiškino radiologas.
Lydi specifinis kurtinantis garsas
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmes į dar vieną diskomfortą, kurį žino pacientai iš kitų tyrimų – tai didelis triukšmas tyrimo metu. „Todėl ligoniui mažiausiai reikia įsidėti ausų kamštukus. O dažniausiai šiaip būna specialios ausinės, per kurias su pacientu ir komunikuojame.
Tai yra kol kas neišvengiamas fizikinis efektas, nes greitai keičiantis magnetiniams laukams atsiranda tokie garsai, pokšėjimai, kurie siekia net 100 decibelų.
Garso stiprumas gali siekti net tokį lygį kaip būnant šalia įjungto reaktyvinio lėktuvo variklio. Tai – jau pavojinga klausai, ilgą laiką būnant tokiame triukšme galima pažeisti klausą“, – pastebėjo D. Palionis.
Jis pridūrė, kad dėl tyrimo metu naudojamos kontrastinės medžiagos pacientų prašoma neateiti visiškai alkaniems, kas būtina prieš laboratorinės diagnostikos tyrimus: „Bet nereikėtų ir labai persivalgyti, nes kraujyje esantys receptoriai šiek tiek į tai reaguos. Ir pastebėjome, kad tie pacientai, kurie ateina nevalgę arba ką tik prieš pusvalandį pavalgę, šalutinių reiškinių, kurie būna lengvi, pasitaiko dažniau.“
