Patikimų karo statistinių duomenų trūksta – įvairių istorikų skaičiavimai kartais labai skiriasi. Naujienų agentūra AFP surinko plačiausiai priimamus Pirmojo pasaulinio karo skaičius.
Daugiau kaip 70 valstybių
Net šis skaičius gali būti kiek klaidinantis, nes daugybė iš 70-ies į karą įsitraukusi dabartinių šalių nebuvo atgavusios nepriklausomybės nuo šešių imperijų, kurios buvo konflikto epicentre: Austrijos-Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Osmanų.
Tuzinas nepriklausomų valstybių į karą įsitraukė nuo jo pradžios 1914 metais, o kitos įsitraukė vėliau, pavyzdžiui, Italija – 1915-aisiais, o Jungtinės Valstijos – 1917-aisiais.
Kariaujančios šalys tuomet turėjo daugiau kaip 800 mln. gyventojų, o tai sudarė daugiau kaip pusę viso tuometinio pasaulio gyventojų skaičiaus.
Tik apie 20 pasaulio šalių konflikto metu liko neutralios, dauguma jų – Lotynų Amerikoje ir Šiaurės Europoje.
70 mln. karių
Karo pradžioje buvo mobilizuota apie 20 mln. karių, o vėliau šis skaičius išaugo iki maždaug 70 milijonų.
Aštuoni milijonai karių buvo iš Prancūzijos, 13 mln. – iš Vokietijos, 9 mln. – Austrijos-Vengrijos, o 6 mln. – iš Italijos.
Didžioji Britanija į karą išsiuntė 9 mln. karių, įskaitant karius iš visos Britų imperijos, daugiausia Indijos. Jungtinės Valstijos į karą pasiuntė 4 mln. karių.
10 mln. žuvusių karių
Daugiausiai aukų patyrė Rusija ir Vokietija. Skaičiuojama, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo apie 2 mln. rusų karių ir tiek pat vokiečių, taip pat buvo sužeista 5 mln. rusų ir 4,2 mln. vokiečių.
Prancūzija ir Austrija-Vengrija neteko apie 1,4 mln. karių, Didžioji Britanija ir Britų imperija – 960 tūkst., Italija – 600 tūkst., Osmanų imperija – 800 tūkst., o JAV – 117 tūkstančių.
Proporcingai didžiausius nuostolius patyrė Serbija. Per karą žuvo 130 tūkst. šalies karių, o dar 135 tūkst. buvo sužeisti – tai sudarė tris ketvirtadalius šalies ginkluotų pajėgų.
Daugiausiai aukų pareikalavo pirmosios karo savaitės. Pavyzdžiui, vien 1914 metų rugpjūčio 22 dieną žuvo 27 tūkst. prancūzų karių.
Be to, konflikte pirmą kartą plačiu mastu buvo panaudotas cheminis ginklas – vokiečių pajėgos 1915 metais Belgijoje pasitelkė chloro dujas.
Nuodingosios dujos per karą iš viso pražudė apie 20 tūkst. žmonių.
Milijonai žuvusių civilių
Skaičiuojama, kad karo metais žuvo 5–10 mln. civilių.
Į šį skaičių paprastai įtraukiami tie, kurie žuvo per mūšius, taip pat per trėmimus, badą bei pilietinius konfliktus Rusijoje, Rytų Europoje ir Turkijoje.
Kai kurie istorikai taip pat įtraukia 1,2–1,5 mln. per genocidą Osmanų imperijos nužudytų armėnų.
Kiti skaičiai
Paimta apie 6 mln. karo belaisvių.
Iki 1915-ųjų apie 20 mln. civilių gyveno Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ar Bulgarijos okupacijoje. Dauguma jų gyveno Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Serbijoje.
Skaičiuojama apie 10 mln. karo pabėgėlių Europoje.
Dėl karo apie 3 mln. moterų liko našlėmis, o 6 mln. vaikų – našlaičiais.
Kariai ir namuose likę jų artimieji per karą apsikeitė apie 10 mln. laiškų ir siuntinių.
Karas pagrindinėms jo šalims kainavo 3–4 kartus daugiau nei jų bendrasis vidaus produktas (BVP).
