Šalies komercinių bankų sistema šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 59,1 mln. litų pelno. Tokį rezultatą penktadienį (04.25) paskelbė Lietuvos bankas. 2002 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankų sistema turėjo 32,3 mln. litų pelno. Šiemet analogišku laikotarpiu jo gauta 83 proc. daugiau.
Pirmąjį šių metų ketvirtį devyni bankai ir vienas užsienio banko skyrius dirbo pelningai ir gavo 61,8 mln. Lt pelno, o vienas bankas ir trys užsienio bankų skyriai patyrė 2,7 mln. Lt nuostolio.
Daugiausiai pelno uždirbo Vilniaus bankas (26 mln. Lt), "Hansa-LTB" bankas (18,7 mln. Lt), Lietuvos žemės ūkio bankas (8,8 mln. Lt). "Parex" bankas gavo 2,9 mln. Lt pelno, "Snoras" - 2,4 mln. Lt, Šiaulių bankas - 1,3 mln. Lt, Ūkio bankas - 1 mln. Lt, Medicinos bankas - 0,4 mln. Lt, VB būsto kreditų ir obligacijų bankas - 0,3 mln. Lt. Sampo bankas turėjo 0,6 mln. Lt nuostolio. Nuostolingai dirbo ir "Kredyt Bank" Vilniaus skyrius (-1,4 mln. Lt), Šiaurės šalių banko "Nordea" Lietuvos skyrius (-0,5 mln. Lt), Vokietijos banko "Vereins-und Westbank" Vilniaus skyrius (-0,1 mln. Lt).
Lietuvoje veikiančių šalies komercinių bankų turtas balandžio 1 dieną sudarė 17 mlrd. Lt - per pirmąjį šių metų ketvirtį jis sumažėjo 223 mln. Lt, arba 1,3 proc. Aktyvų sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo JAV dolerio kurso kritimas, sumažėję privačių įmonių ir gyventojų indėliai, banko "Hansa-LTB" vasario mėnesį į nebalansinę apskaitą iškeltas anksčiau balansinėje ataskaitoje rodytas 91 mln. Lt pavestas valdyti turtas ir įsipareigojimai.
Pirmojo ketvirčio pabaigoje komercinių bankų klientams suteiktų paskolų suma siekė 8,2 mlrd. Lt - palyginti su šių metų pradžia, ji išaugo 315 mln. Lt, arba 4 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių balandžio 1 d. buvo 11,5 mlrd. Lt - per ketvirtį jų sumažėjo 153 mln. Lt, arba 1,3 proc. Tarp jų gyventojų indėliai sudarė 6,8 mlrd. Lt - per ketvirtį jų sumažėjo 110 mln. Lt, arba 1,6 proc. Bendros indėlių apimties sumažėjimą nulėmė sumažėję indėliai užsienio valiutomis (288 mln. Lt, arba 7 proc.), tuo tarpu indėlių litais per ketvirtį padaugėjo 135 mln. Lt, arba 1,8 proc. Augantį pasitikėjimą nacionaline valiuta liudija tai, kad indėlių struktūroje indėlių litais dalis nuosekliai didėja antrus metus iš eilės ir šiemet balandžio 1 d. pasiekė 66,6 proc., t.y. aukščiausią lygmenį per paskutinius 7 metus.
Kaip teigiama Lietuvos banko pranešime, geresni bankų veiklos rezultatai buvo pasiekti ne tiek pajamų didėjimo, kiek išlaidų mažėjimo dėka. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų sistema gavo beveik tiek pat pajamų, o išlaidos sumažėjo net 27 mln. Lt, arba 9,5 proc. Krintant palūkanų normoms, labiausiai sumažėjo palūkanų išlaidos (16 mln. Lt, arba 20,7 proc.), taip pat mažesnės buvo operacinės išlaidos (4 mln. Lt, arba 3,8 proc.) bei išlaidos specialiesiems atidėjimams (4 mln. Lt, arba 36 proc.).
Ataskaitinis ketvirtis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo sėkmingesnis daugumai šalies bankų. Kita vertus, didėjant konkurencijai bankiniame sektoriuje, bankų galimybes ir toliau gerinti bankų pelningumo rodiklius labai ribos tebesitęsiantis realiosios palūkanų maržos kritimas, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį buvo ypač didelis - per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,5 procentinio punkto ir sudarė 3,61 proc. Realiosios palūkanų maržos mažėjimo sąlygomis teigiamai galima vertinti tai, kad didėjant bankų turtui, proporcingai didėjo palūkanas duodančių aktyvų ir viso turto santykis, t.y. palūkanas uždirba vis didesnė turto dalis.
Palyginti su 2002 m. pirmuoju ketvirčiu, trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 76 proc. iki 73 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai, kurių rinkos dalis padidėjo, nors Vokietijos banko "Nord/LB" Vilniaus skyrius didžiąją dalį savo turto ir įsipareigojimų 2002 m. pabaigoje perdavė AB Lietuvos žemės ūkio bankui. Koncentracijos lygis mažėja daugelyje bankinės rinkos segmentų trečius metus iš eilės.
2003 m. balandžio 1 d. bankų pateiktų ataskaitų duomenimis, šalies bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,65 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą, likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 39,9 proc. ir taip pat viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.
2003 m. pirmąjį ketvirtį visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai, veikiantys Lietuvoje, vykdė visus nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Akcininkų nuosavybė per šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo 57,4 mln. Lt, arba 3,3 proc., ir balandžio 1 d. siekė 1,8 mlrd. Lt. Tam didžiausios įtakos turėjo bankų per ketvirtį uždirbtas 59,1 mln. Lt pelnas. Kapitalo bazės nesusilpnino ir 2002 metų bankų pelno paskirstymas, nes bankų akcininkai per metus uždirbtą pelną nukreipė arba ankstesnių metų nuostoliams dengti, arba į atsargos kapitalą. Tik nedidelę dalį (380 tūkst. Lt) pelno vienas bankas nutarė išmokėti dividendais.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį nė vienas šalies bankas neįregistravo akcinio kapitalo padidinimo, todėl bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas nuo metų pradžios nepakito ir balandžio 1 d. sudarė 1,1 mlrd. Lt. Tačiau trijų šalies bankų akcininkai priėmė sprendimus didinti akcinį kapitalą. Ūkio bankas nusprendė padidinti kapitalą 16 mln. Lt, Šiaulių bankas - 5,3 mln. Lt ir bankas "Snoras" - 25 mln. Lt.
Užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis šiuo metu sudaro 88 proc. - jau metai iš esmės nebesikeičia. Tai visų pirma sietina su užbaigtu bankų privatizavimo procesu.
ELTA
