TV3 studijoje svečiavęsis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas papasakojo kodėl rekonstrukcijai pasirinktas šis laikas, kas tuo metu laukia Vilniaus oro uosto bei ką dabar privalu žinoti keliaujantiesiems.
Gamta nepadeda
Nors paskutiniu metu Lietuvą, o ypač Vilnių skalauja liūtys, kol kas darbai nesustoja – ruošiamas Kauno oro uostas, bei rekonstrukcijai Vilniaus oro uostas. Visgi susidaro paradoksas. Mat būtent šis laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgus į kritulius ir oro temperatūrą.
„Rekonstrukcijos laikotarpis pasirinktas iš esmės analizuojant 5 metų orų prognozes ir žiūrint koks oras buvo tuo metu. Yra du svarbiausi faktoriai. Kritulių kiekis ir temperatūra. Pagal tai ir pasirinkome šitą laikotarpį. Kad maksimaliai trumpiausiai galėtume uždaryti oro uostą. Ir kad veikliosios medžiagos veiktų taip, kaip ir turėtų veikti. Su kritulių kiekiu mums labai nesisekė, bet temperatūra sekasi. Buvo naktį nukritę iki 10, tai jau yra riba.
Kritulių kiekis lėtina darbus, bet kol kas dirbame dar pagal grafiką.
Labiausiai bijome šaltų naktų. Jei temperatūra kristų žemiau aštuonių laipsnių, tada medžiagos, kurios naudojamos tako rekonstrukcijai, nepasiekia savo efektyvumo ir darbus reikėtų stabdyti“, – sako G. Almantas.
Ar taką buvo galima rekonstruoti naktimis? Taip. Tačiau, pasak pašnekovo, tai būtų trukę 3 metus.
„Šitas takas, kurį turime Vilniuje, pakankamai trumpas – 2,5 jei takas būtų ilgesnes kaip Kaune ar Rygoje, būtų galima daryti dalimis, uždarant vieną dalį ir atliekant darbus naktimis. Trumpo tako tokiu būdu rekonstruoti neįmanoma. Jei tik naktimis darytume, projektas truktų apie tris metus. Kiekvieną dieną uždaryti, įleisti rangos darbuotojų su technika, o iš ryto nuvalyti taką, kad vėl liktų be vinių be replių... Kiltų rizika aviacijos saugumui“, – nurodo jis.
Taip pat tai išskirtinis toks atvejis, kuomet oro uosto veikla iš didesnio oro uosto perkeliama į mažesnį, dėl to, Kaune reikėjo sukurti visiškai naują infrastruktūrą.
„Kaune buvo daug papildomų pajėgumų sukurta. Išplėstas peronas, orlaivių parkavimo vietos. Kauno specifika ta, kad neturi laipinimo galerijų, vadinasi keleiviai turės eiti per peroną ir įprastu būdu laipintis ir išlipti. Dėl to reikėjo specialių aikštelių, kuomet keleiviai galėtų vaikščioti nesukeliant saugos rizikos, netrukdant aptarnaujančiam personalui ir orlaiviams.
Dalį infrastruktūros paliksim, nes Kaunas auga ir jam ji reikalinga. Terminalo pajėgumų nereiks.
Kauno oro uostas turi savo pajėgumų ribą. Tai senasis terminalas, kuris iš principo naujas ir labai gražus, gali maksimaliai 1,2 mln. klientų aptarnauti. Įprastai per paskutinius metus apie 650 tūkst. keleivių aptarnaudavo, vadinasi augimo potencialui dar yra“, – prideda pašnekovas.
Atvykti į oro uostą reikėtų anksčiau
Įvardijama, kad pirmoji savaitė bus aukščiausios rizikos. Būtent per ją galimi didžiausi nesklandumai, vėluojantys skrydžiai, eismo trikdžiai ir pan.
„Kol kas planuojama, kad viskas vyks sklandžiai. Pirma savaitė bus išbandymas viskam: ir oro uostui, ir darbuotojams, ir aviakompanijoms, kurios pirmą kartą naudosis Kauno oro uostu. Pirma savaitė tikrai bus bandymų savaitė. Po to operacijos turėtų optimizuotis, kas blogai susitvarkyti ir vykti sklandžiai. Spėjome pasitikrinti, ar atlaiko terminalai oro sąlygas, kol kas veikia viskas labai gerai“, – nuramina G. Almantas.
Vis dėlto apie kelionę į oro uostą reikėtų pasvarstyti anksčiau. Ypač reikia apsvarstyti kelionės būdus. Pats Lietuvos oro uostų generalinis direktorius rekomenduoja viešąjį transportą.
„Jis patikimesnis ir vykstant viešuoju transportu bus lengviau organizuoti eismą. Yra visokiausių būdų kaip į jį nuvažiuoti geležinkeliu iki Kauno, o po to persėdus į ekspresą iki oro uosto. Tiesiogiai iš Vilniaus iki Kauno oro uosto važiuos autobusai, veiks automobilių dalinimosi paslauga, net „Uberis“ atitinkamai fiksuotą tarifą paskelbė. Tai mes siūlome tas visas priemones įvertinti prieš renkantis automobilį. Vykstant vis tiek reikia greitkeliu važiuoti, tai valanda ar daugiau laiko, gali būti ir eismo įvykių ir liūčių, kuomet sulėtėja kelionė ir tada keleiviai vėluos į skrydžius, visos operacijos pradės strigti“, – nurodo jis.
Be to, jei planuojate automobilį palikti stovėjimo aikštelėje, derėtų žinoti, kad norint padengti aikštelės įrengimo kaštus, kaina už stovėjimą buvo padidinta. Tačiau garantijos, kad rasite laisvą vietą atvykę, nėra.
„Patogiau keleiviams, galima internetu rezervuotis stovėjimo aikštelėse vietos. Ir tu garantuotas, kitu atveju gali būti, kad atvyksi ir visos aikštelės bus pilnos ir nebus vietos, kur parkuotis.
Kol kas rezervacijos vyksta gana rezervuotai arba žmonės neskuba rezervuotis vietos. Nežinau kodėl. Ar dėl to, kad tikrai planuoja važiuoti viešuoju transportu, ar tikisi, kad ras vietos. Kaunas yra mažesnis tris kartus oro uostas. Įvertinkite faktą ir pasiimkite tinkamą transporto priemonę“, – sako jis.
G. Almantas rekomenduoja, kad vėliausiai į oro uostą reikia atvykti pusantros valandos prieš skrydį. Vėliau ar net anksčiau atvažiavus, gali kilti problemų.
„Reikia iš namų išvykti anksčiau priklausomai nuo vietos iš kurios važiuoja. Pačiame oro uoste reikia būti bent pusantros valandos prieš skrydį. Kodėl? Dėl to, kad tiems žmonėms, kurie nekeliavo, reikės susirasti kur parkavimo vieta, susirasti iš kokio terminalo skrenda. Labai anksti atvažiuoti ir nerekomenduotina, nes kitaip pats terminalas užsikimš. Jei žmonės ten lauks pačiame terminale jis paskaičiuotas tokioms operacijoms, kaip jos įprastai vyksta. Keleiviai atvažiuoja atitinkamu laiku užsiregistruoja ir išskrenda. Jei labai anksti atvažiuos ar labai vėlai atvažiuos taip pat kels problemų. Vadinasi saugiausias laikas yra nuo 2,5 iki vėliausiai 1,5 valandos prieš skrydį būti oro uoste“, – konstatuoja jis.
Vilniaus oro uostas durų neužvers
Nors Vilniaus oro uostas uždaromas keliaujantiems, visiškai jis pamirštas nebus. Nuomininkams pasiūlyta tęsti veiklą oro uoste, kadangi ten ir toliau laukiama žmonių, vyks renginiai.
„Parduotuvės galėjo užsidaryti arba vykdyti veiklą toliau. Bus siurprizas, tie renginiai bus atviri visuomenei, kad visuomenė galėtų oro uostą pamatyti taip, kaip dar nematė. Galės be patikros pasivaikščioti po oro uostą.
Pirma savaitė labai sudėtinga persikėlimo, kadangi žmonės pradeda naujai dirbti Kauno oro uoste. Visas fokusas į tai, kad ten darbas pamainomis organizuojamas ir kai jau visa pamaina ateis antrą kartą dirbti, sakysime, kad viskas tvarkoje, apsiprato. Tai pirmą savaitę tikrai nevyks“, – sako G. Almantas, tačiau konkrečių detalių nepateikia.
Visą interviu, kuriame sužinosite apie darbuotojus bei derybas dėl naujų oro linijų atėjimo, žiūrėkite vaizdo įraše.
Vilniaus oro uostas vėl turėtų būti atidarytas naktį iš rugpjūčio 17-osios į 18-tąją.
