Popieriniai pinigai ne taip jau stipriai užkrėsti bakterijomis, tvirtina Australijos Balarato universiteto mokslininkai.
Mikrobiologai tyrė dešimties valstybių popierinius banknotus. Australų portalas sciencealert.com.au paskelbė, kad ant turtingesnių, labiau išsivysčiusių šalių banknotų yra mažiau bakterijų nei ant skurdesnių valstybių valiutos. Svarbiausia, kad nė vienoje šalyje nenustatytas ligas galintis sukelti bakterijų kiekis. Joms plisti įtakos turi medžiaga, iš kurios pagaminti pinigai, ir jų gamybos laikas.
Tyrime dalyvavo dešimties valstybių specialistai. Parduotuvėse ir kavinėse jie surinko 1 280 banknotų, o po to ištyrė ant jų esančias bakterijas. Kuo senesnė kupiūra, tuo daugiau ji turi raukšlių, kuriose ir kaupiasi purvo ir mikroorganizmų.
Daugelio šalių banknotai pagaminti iš medvilnės, o Australijos, Naujosios Zelandijos ir Meksikos pinigų gamintojai perėjo prie polimero. Todėl ant šių šalių banknotų bakterijų rasta gerokai mažiau.
Be to, tyrėjai nustatė tiesioginį ryšį tarp esančių bakterijų ir ekonominės laisvės šalyje: kuo ji mažesnė, tuo daugiau mikrobų ant pinigų. Viena priežasčių – tose šalyse banknotai pagaminti gerokai anksčiau.
