Sunkmetis – galimybių metas įsitvirtinti greitojo maisto įstaigoms. Kai įprasti restoranai ir kavinės Lietuvoje veržėsi diržus, čia, nors ir nelengvai, pradėjo kurtis naujos greitojo maitinimo įstaigos, o senbuvės sėkmingai plėtė veiklą.
Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko teigimu, greitojo maisto įstaigos sunkmetį išgyveno nevienodai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose restoranų tinklas ,,McDonald's“ dirbo pelningai, o „Burger King“ sekėsi gerokai prasčiau. Tai, eksperto teigimu, lėmė orientavimasis į skirtingas vartotojų grupes: „Burger King“ sunkmečiu nusitaikė į vartotojus, kuriuos daugiausia palietė krizė – jaunus vyrus, o „McDonalds“ pasirinko mažiausiai krizės paliestus klientus, todėl dirbo sėkmingai.“
Kad restoranų tinklas sparčiai juda į priekį, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ patvirtino ir „McDonald’s“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas Navrockis. „Kai daugelis įmonių per krizę dirbo ugnies gesinimo režimu, greito aptarnavimo restoranų tinklas „McDonald‘s“ augo ir užėmė didesnę rinkos dalį Baltijos šalyse“, – komentavo T. Navrockis. Pasak pašnekovo, įmonė ateinančiais metais Baltijos šalyse ketina investuoti 38 milijonus eurų ir iki 2014 metų išplėsti restoranų tinklą Lietuvoje iki 35. Esą šiemet Vilniuje planuojama atidaryti vieną naują restoraną ir du rekonstruoti. „McDonald's“ vadovas taip pat paminėjo, kad Lietuvoje rinka yra konkurencinga ir su kitais greitojo maisto tinklais dėl kainų reikia pakovoti.
Atidaryti paprasta
Viena labiausiai lietuvių pamėgtų greitojo maisto rūšių – kebabai. Vien Vilniaus Kalvarijų gatvėje nesunkiai galima suskaičiuoti šešias kebabines, kai kurios jų išsidėsčiusios visiškai šalia viena kitos.
Pasak nuo 2006 metų Lietuvoje dirbančio vieno didžiausių kebabinių tinklo „Jammi“ komercijos direktoriaus Dariaus Petrusevičiaus, didelį šių greitojo maitinimo įstaigų skaičių gali lemti tai, kad jas atidaryti nėra sudėtinga: „Kebabinę atidaryti yra gerokai paprasčiau negu restoraną, nes nereikia daug investicijų, o ingredientai į kebabus beveik visur tie patys – mėsa, padažas, daržovės. Tačiau kad atsirastų nuolatinių klientų, turi praeiti bent metai ar pusantrų.“ Pasak D. Petrusevičiaus, sunkmetis kebabinių tinklą taip pat palietė, tačiau ne taip kaip kitas maitinimo įstaigas.
Padeda pilkoji zona
Pasak M. Lapinsko, sėkmingo kebabinių darbo priežastys Lietuvoje gali būti susijusios su mokesčių slėpimu – esą įprasta, kad maitinimo įstaigos „nedraugauja“ su mokesčių inspekcija, o kebabinėms ir taip keliami mažesni reikalavimai negu restoranams: „Greičiausiai tokio tipo kioskai Lietuvoje veikia ne pagal rinkos taisykles. Gali būti, kad jos veikia pilkojoje mokestinėje zonoje. Pavyzdžiui, dirba pagal verslo liudijimus ir nesumoka visų mokesčių.“
Kitos priežastys, lemiančios tokį kebabų populiarumą, „Brandscape“ vadovo teigimu, yra nedidelė savikaina ir kultūrinis pripažinimas: esą Lietuvoje į kebabus pradėta žiūrėti kaip į sveikesnę alternatyvą mėsainiams ir kitam greitajam maistui, todėl kebabai tapo populiaresni. Tačiau vargu ar toks suvokimas teisingas.
M. Lapinsko teigimu, greitojo maisto industrijai labiau suklestėti Lietuvoje trukdo gyvenimo būdas: „Vakaruose apstu specialių pėsčiųjų zonų – žmonės naudojasi viešuoju transportu ir vaikšto pėsčiomis. O pas mus pėsčiųjų zonų nedaug, visi, net tie, kurie dirba centre, į darbą važiuoja automobiliais, todėl greitojo maisto paprasčiausiai nėra kur valgyti.“
Renkasi sveikesnius
Ekologiškų produktų banga Lietuvoje šiek tiek pakeitė lietuvių mitybos įpročius – vartotojai ėmė rinktis greitai paruošiamą, tačiau sveikesnį maistą. Greitojo maisto kavinė „Wok to Walk“ Lietuvoje atidaryta sunkmečio pradžioje ir savo klientams siūlo rinktis sveikesnį, tačiau kiek brangesnį maistą nei dauguma greitojo maisto restoranų.
Pasak „Wok to Walk“ generalinės direktorės Gretos Vaitkutės, greitojo maisto banga į Lietuvą atėjo panašiu metu kaip ekologiškumo, todėl greitojo maisto restoranai atrodė kitaip nei užsienyje. Tai, pasak pašnekovės, lėmė, kad žmonės atkreipė dėmesį į sveiką mitybą.
„Pas mus greitasis maistas nėra toks populiarus kaip Vakaruose, nes Lietuvoje kitokios mitybos tradicijos, mes valgome lėčiau,– pasakojo G. Vaitkutė – Tačiau žmonės keliauja, mato, kaip yra užsienyje, ir viską pritaiko pas mus. Vis dėlto nemanau, kad lietuviai perims tas pačias tradicijas, greičiau jie jas pritaikys sau.“
Laiku ir vietoje
Sunkmečiu atidaryto „Sushi Express“ tinklo rinkodaros vadovas Dalius Pocevičius teigia, kad lojalių klientų pavyko pritraukti žemomis kainomis: „Sušiai buvo populiarūs ir anksčiau, tačiau restoranuose jie buvo brangūs, o mes nutarėme įkurti nedidelius restoranus ir pasiūlėme sušių išsineštinai, tai leido produktą pasiūlyti už konkurencingą kainą. Atsiradome laiku ir vietoje.“
Pasak D. Pocevičiaus, įmonė kol kas plėstis neketina – esą jau susiformavo nuolatinių klientų skaičius, kurį tikimasi išlaikyti ir ateityje.
„Mano nuomone, kalbos, esą užsienyje greitasis maistas yra populiaresnis negu Lietuvoje yra išpūstos. Pas mus greitasis maistas pakankamai populiarus, tik pasiūla mažesnė, tačiau to ir galima tikėtis – mūsų rinka juk nedidelė“, – komentavo pašnekovas.
Faktai: „McDonald's“
„McDonalds“ kasdien aptarnauja maždaug 1 procentą pasaulio populiacijos
Pagal darbuotojų skaičiavimus, greitojo maisto restoranuose „McDonalds“ yra dirbęs kas aštuntas amerikietis
Kitus trejus metus Kinijoje planuojama atidaryti po vieną „McDonalds“ restoraną per dieną
Apklausos duomenys rodo, kad daugiau žmonių pasaulyje atpažįsta „McDonalds“ simbolį negu kryžių
P. Grinkevičius
