Nors kol kas Kuršių mariose ir toliau bus leidžiama tinklais gaudyti žuvis, jiems suteiktos palankios galimybės pasitraukti iš verslo ir gauti milijonines kompensacijas.
Aplinkosaugininkai dar visai neseniai pričiupo brakonierius, nelegaliai tinklais sugavusius 400 kilogramų žuvies. Aplinkosaugininkams įkliuvo liūdnai pagarsėjęs, Pagėgių caru vadinamas Algirdas Komskis. Komskis puikiai žinomas dėl to, kad prieš šešerius metus nušovė pasieniečių šunį Ramzį.
Brakonierių valtyje aplinkosaugininkai daugiausiai aptiko karšių. Tačiau čia gulėjo ir žiobriai, karosai, karpiai ir keli ešeriai. Žala gamtai įvertinta 50 tūkstančių eurų.
Kuršių Mariose žuvį gaudantys meškeriotojai sako, kad dėl tokių verslininkų tinklais traukiančių nesuskaičiuojamus kiekius žuvies Mariose jau beveik nebelikę vertingesnės žuvies.
„Būdavo smagios pavasarinės žūklės didžiųjų tų kuojų, kurios sverdavo ir 700 gramų, ir kilogramą netgi. O dabar nebėra ir tų. Tai ir plėšrūnų nebeliko, ir maisto jiems mažėja, tai čia viskas viename“, – sako klaipėdietis Julius.
„Praėjusiais metais visi žvejai vežiojo mergvakarius ir bernvakarius. Ta prasme, žvejai, kurie susipirkę laivus, įrangas ir moka paskolas“, – teigia „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Klaipėdietis Julius Kuršių Mariose su meškere žvejoja visą savo gyvenimą. Tačiau pastaraisiais metais Marios, pasak Juliaus, atrodo taip: „Tai ten tik tinklas ant tinklo.“
Seimas nusprendė riboti tinklinę žvejybą Kuršių Mariose. Ir taip išsaugoti žuvų populiaciją, kurią praretino brakonieriai.
Verslinė žvejybos srityje šiuo metu dirba 200 žmonių. Verslininkai nesutinka, kad ribojant žuvininkystę bus gelbėjamos žuvys. Esą daugiausiai žuvų sugauna ne verslininkai, o mėgėjai.
„Jie sužvejoja Nemuno žemupyje ir Kuršių Mariose 1300 tonų. Tuo tarpu žvejai verslininkai sužvejoja 1000 tonų“, – tvirtina Žuvininkystės įmonių asociacijos vadovė Siga Jakubauskienė.
Žvejai mėgėjai stebisi tokiais verslininkų pateiktais skaičiais. Kęstutis Klimavičius tikina, kad žvejoja Kuršių Mariose kiekvieną vasarą ir mato, ką ten daro verslininkai.
„Aš nesu tas žmogus iš Vilniaus, kuris nieko nesupranta. Ir nori ten uždaryti, uždrausti ir atimti iš žmonių verslą. Didžiąja dalimi tai yra įteisintas brakonieriavimas ir nėra nė vienos įmonės, kuri nenusižengia teisės aktams“, – sako K. Klimavičius.
„Matome, kad žvejai mėgėjai tikrai nesiskundžia savo laimikiais, juos rado ir demonstruoja, kokias žuvis sugavę. Ir šiuo metu lydekas“, – kalba S. Jakubauskienė.
Seimo posėdžių salėje dėl verslinės žvejybos draudimo kilo aršios diskusijos. Projekto autorė Aistė Gedvilienė ramina nepatenkintus parlamentarus, kad versline žvejyba užsiimančios įmonės turės pakankamai laiko pasitraukti.
„Šiandien siūlome savanoriško pasitraukimo modelį, tai yra tikrai dosnus modelis, kuriam pasibaigus žvejai verslininkai toliau galės žvejoti“, – tikina A. Gedvilienė.
Tačiau tokie parlamentarės pareiškimai neįtikina kitų kolegų, kurie griežtai nepritaria, kad verslinė žvejyba būtų draudžiama.
Nepaisant prieštaravimų ir aštrių replikų, Seimas nusprendė, kad verslinė žvejyba bus uždrausta nuo 2026 metų. Tačiau iki tada Kuršių Mariose verslininkams ir toliau bus leidžiama gaudyti žuvis. Vienintelė motyvacija: gaus kompensacijas, jei per kelerius metus jie iš verslo pasitrauks.
„Šiek tiek tikimasi, kad įstatymas šiek tiek apribos versline žūklę. Tų tinklų sumažės. Bet kontrolė vis tiek bus neįmanoma“, – sako socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Tai nėra prievartinis, tai yra savanoriškas pasitraukimas. Valstybė siūlo supirkinėti kvotas“, – aiškina Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Verslininkai sako, kad laukdami kompensacijų dabar gyvena nežinomybėje.
„Baimės akys labai didelės pas žvejus. Nes nežinome, kas rytoj. Nežinome, ko tikėtis, jokios strategijos į ateitį nėra“, – teigia S. Jakubauskienė.
„Didelė problema dėl darbo vietų sumažėjimo ir didelė problema ateityje dėl pačio verslo istorinės atminties praradimo“, – sako Seimo narys Zigmantas Balčytis.
Verslinės žvejybos srityje šiuo metu dirba 200 žmonių. Ministras sako, kad kompensacijų verslininkams dydžiai priklausys nuo jų verslo ankstenių metų oficialiai deklaruotų pajamų.
„Kaip tu gali turėti 2–3 darbuotojus ar net 5 darbuotojus ir jiems ant popieriaus mokėti 200 eurų, 300 eurų. Šilutėje vidutinis atlyginimas yra 4–5 kartus didesnis. Tai kaip surandama darbuotojų, kaip mokamos tokios algos?“, – sako S. Gentvilas.
„Ir taip, tie mokesčiai palyginus su tais, kuriuos sumoka žvejai mėgėjai su meškerėmis pirkdami leidimus yra šimtais kartų didesni nei verslininkų vadinamų“, – kalba L. Jonauskas.
Verslininkų atstovai aiškina, kad pamaryje žmonėms nebeliks, kur įsigyti vietinės šviežios ar rūkytos žuvies. Aplinkos ministras teisiansi, kad ant lietuvių stalo patenka vos 1–2 procentai Kuršių mariose ar kituose vidaus vandenyse pagautų žuvų.
.jpg)
