Aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais nuolat bandydama naujas technologijas ir sujungusi jėgas su kompanijomis „Alshom“ ir EDF (Electricité de France), „Peugeot“ pristatė „Peugeot 104“ prototipus su elektros pavara, taip pat komercinius automobilius „J5“ ir „J9“.
1983 m. debiutavo koncepcinis elektrinis „Peugeot 205“, kuris buvo sukurtas koncernui PSA bendradarbiaujant su akumuliatorius tiekusia kompanija SAFT. Šis modelis tapo serijinių „Peugeot 106“ pirmtaku, o 1993 m. pristatytas unikalus projektas: elektriniai „Peugeot 106“, kuriuos klientai galėjo įsigyti pasinaudoję savitarnos sistema.
1990–2010 m. sukurtas ne vienas koncepcinis modelis įrodė „Peugeot“ siekį gaminti automobilius su elektros pavara: 1994 m. debiutavęs „Ion“, 1996 m. pasirodę „Tulip“ ir „Touareg“, 2009 m. Frankfurto parodoje pristatyta pirmoji BB1 versija ir 2010 m. pasirodęs įspūdingas EX1, pasiekęs 6 tarptautinius greičio rekordus Kinijoje ir „Montlhéry“ trasoje Prancūzijoje.
O XXI amžiaus pradžioje automobilių pramonė patiria tikrą perversmą. Naudojamos energijos kaita tapo svarbiu kovos, siekiančios mažinti poveikį klimatui, elementu. 2019 m. gamintojas „Peugeot“ pristatė plačią itin mažos arba nulinės CO2 emisijos taršos automobilių gamą, šiais metais jo elektrifikuotų modelių dalis pasieks 50 proc., o iki 2025 m. – 100 proc.
Praėjus devyniems mėnesiams po naujo „Peugeot e-208“ pristatymo dabar gamintojo salonuose yra itin plati elektrifikuotų modelių gama: lengvieji „e-208“, „e-2008“, „508 HYBRID“ ir „3008 HYBRID4“ modeliai, taip pat komerciniai „e-Expert“, „e-Traveller“ ir greitai pasirodysiantys „e-Boxer“ automobiliai.
„Peugeot VLV“ (1941 m.): paprastas išradingumas
Nors Prancūzija buvo okupuota ir trūko medžiagų, 1941 m. „Peugeot“ pristatė unikalią to meto alternatyvą – VLV modelį, lengvąjį miesto automobilį su efektyvia elektros pavara. Tai buvo pirmasis „Peugeot“ elektromobilis – mažas kabrioletas su dviem sėdynėmis. Šis ekonominės klasės modelis, sukurtas miestui, buvo skirtas tiems, kurių automobiliai buvo rekvizuoti arba kas negalėjo įsigyti ribotų ir itin brangių degalų. Sukurtas kaip „automobilis-dviratis“ su plačia priekine ir siaura galine tarpvėže, priekyje esančiuose akumuliatoriuose sukauptą energiją VLV naudojo gale esančiam elektros motorui, varančiam galinius ratus be diferencialo. Jis galėjo nuvažiuoti nuo 70 iki 80 kilometrų iki 35 km/val. siekiančiu greičiu, juo dažniausiai naudojosi pašto darbuotojai ir gydytojai. 1941–1943 m. buvo pagaminti 377 „Peugeot VLV“ elektromobiliai.
„Peugeot 106 Electric“ (1993 m.): pralenkęs laiką
Pirmasis iš didžiųjų Europos automobilių gamintojų 1989 m. vietos savivaldoms ir įmonėms pristatęs pirmuosius elektromobilius („J5“ furgonus), „Peugeot“ 1995 m. liepos mėn. pasiūlė elektrinį „106 Electric“ ir privatiems pirkėjams. Prieš šį komercinį debiutą dvejus metus buvo atliekami bandymai, bendradarbiaujant su kompanija EDF ir La Rošelio (Prancūzija) miesto savivaldybe. 1993–2003 m. iš viso buvo pagaminti 2 798 246 „106“ modelio automobiliai, iš kurių 3 542 – varomi elektra.
„Peugeot Ion Concept“ (1994 m.): debiutinė miesto elektromobilio versija
„Peugeot Ion“ buvo pristatytas 1994 m. Paryžiaus automobilių parodoje. Sumanūs ir praktiški bandomojo modelio sprendimai skirti miestiečių lūkesčiams ir poreikiams patenkinti. Vairuotojui ir keleiviams jis siūlė tokį komfortą ir įrangą, kurie 2000-aisiais buvo neįsivaizduojami serijiniuose automobiliuose. Viskas sukonstruota kuo patogesnei kelionei: dvi plačios durelės atverdavo patogų įsėdimą ant keturių sėdynių, sumontuoti porankiai, kompaktinių diskų grotuvas, laisvų rankų įranga telefonui, skystųjų kristalų ekranas ir erdvė vaikų vaizdo žaidimams. 3,32 m ilgio ir 1,60 m pločio „Peugeot Ion Concept“ turėjo 20 kW nuolatinės srovės elektros variklį, kuriam energiją tiekė nikelio ir kadmio akumuliatoriai.
„Peugeot EX1“ (2010 m.): maksimali elektrinė dinamika
Sukurtas 2010 m. minint „Peugeot“ markės 200-ąsias metines, šis koncepcinis elektromobilis yra originalus futuristinis rodsteris, perteikiantis ypatingą važiavimo elektromobiliu patirtį. EX1 nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja vos per 2,24 sekundės, o maksimalus greitis siekia net 260 km/val. Tokių įspūdingų duomenų pasiekti leido pažangūs aerodinaminiai sprendimai, itin lengva konstrukcija ir du elektros varikliai, kurių maksimali bendra galia siekia 250 kW (340 AG) ir yra perduodama visų ratų pavarai. Mažas svoris, kurį užtikrino anglies pluošto konstrukcija, koncepciniam „Peugeot EX1“ leido pasiekti šešis pasaulio greičio rekordus Kinijoje ir legendinėje „Montlhéry“ trasoje Prancūzijoje, kuriuos patvirtino Tarptautinė automobilių federacija FIA.
