Ekspertai tikina, kad nauji ribojimai gali padėti išvengti visuotinio karantino, o nuo koronaviruso apsaugoti žmonės neturėtų tapti įkaitais tų, kurie sąmoningai atsisako skiepytis.
Apie Vyriausybės planuojamus įvesti ribojimus neturintiems galimybių paso ir galimas jų pasekmes naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
Dėl ribojimų gali padidėti atskirtis
„[Ribojimai] turi ir teigiamą, ir neigiamą medalio pusę. Teigiama medalio pusė yra ta, kad jei tokiu būdu pavyks paskatinti didesnį vakcinavimą gyventojų, tai Lietuva gali sumažinti riziką, kad teks įvesti visuotinį karantiną. Jeigu ta strategija pasiteisintų, to karantino įvedimo išvengimas tikrai būtų teigiamas veiksmas ekonomikai.
Kitas dalykas – daliai gyventojų nebūtų taikomi ribojimai ir tada platesnis spektras ekonominių veiklų galėtų vykdyti savo veiklą.
Nebūtų to puskarantinio, kuris buvo praktiškai nuo žiemos pabaigos iki vasaros, kai dalis veiklų buvo atlaisvinta, bet tos veiklos, kurios buvo sąrašo gale, laisvalaikio, pasilinksminimo vietos, restoranai, renginiai, <...> jie niekada tų atlaisvinimų nesulaukdavo. Tokiu būdu būtų mažesnis ekonomikos iškraipymas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie neigiamą ribojimų pusę, ekonomistas pažymėjo, kad nebus taip, kad visi gyventojai naudosis galimybių pasu, dalis jo negaus, nes dėl savo įsitikinimų nesutinka skiepytis.
„Didžiausia grėsmė, kad tai gali padidinti socialinę atskirtį“, – tikino pašnekovas.
Ž. Mauricas citavo žurnale „The Economist“ pasirodžiusį straipsnį, kuriame teigiama, kad socialinė atskirtis yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris lėmė koronaviruso aukų skaičių pandemijos metu.
„Tos šalys, kurios turėjo mažesnę atskirtį, kur jautėsi, kad gyventojai sėdi vienoje valtyje, bendrai kovojo su pandemija, jos mažiau nukentėjo nuo tos pandemijos, nei tos šalys, kurios buvo susiskaldžiusios.
Čia didžiausia rizika, kad tokiais veiksmais, pasiūlymais gali ta atskirtis padidėti ir su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis: <...> šešėlinės ekonomikos augimas, <...> dalis gal net nuspręs emigruoti iš to pykčio. Ta visuomenės grupė, kuri gal ir nelabai gausi, ji gali pajusti tą didėjančią socialinę atskirtį“, – sakė jis.
Neįžvelgia žmonių rūšiavimo
„Mes turime kelias vertybes. Iš vienos pusės – asmens teisė spręsti, skiepytis ar nesiskiepyti, testuotis ar nesitestuoti, judėjimo laisvė. Iš kitos pusės – visuomenės interesas būti saugiai. Negali tie žmonės, kurie laikosi reikalavimų, skiepijasi, būti priklausomi, tapti įkaitais tų, kurie to nenori daryti. Kaip suderinti šias dvi vertybes?“ – samprotavo Konstitucijos ekspertas V. Sinkevičius.
Pasak jo, įstatymuose aiškiai pasakyta, kad esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi teisę nustatyti tam tikrus ūkinės veiklos apribojimus, turi teisę riboti viešųjų, administracinių paslaugų teikimą.
„Siekiant vieno tikslo – suvaldyti situaciją, neleisti plisti užkrečiamoms ligoms. Kitaip tariant, artėti prie tos ekstremalios situacijos panaikinimo. Ką dabar daro Vyriausybė? Ji įgyvendina Konstituciją, ji rūpinasi žmonių sveikata.
Aš nematau čia jokio žmonių rūšiavimo į dvi grupes, pasiskiepijusius ar nepasiskiepijusius. Kiekvienas žmogus turi elgtis atsakingai. Ne tik valdžia turi elgtis atsakingai, bet ir kiekvienas žmogus.
Jeigu yra tokių žmonių, kurių negali įtikinti mokslo įrodyta vakcinacijos nauda, kad nėra kito būdo, kad tik vakcinos išgelbėjo milijonus gyvybių, įveikia sudėtingiausias epidemijas, <...> kita visuomenės dalis negali tapti šitų žmonių įkaitais“, – kalbėjo MRU profesorius.
Priemonės proporcingos, Konstitucijos pažeidimų nėra
V. Sinkevičiaus tvirtino, kad kalbant, ar ribojimais pažeidžiama Konstitucija, ar per daug suvaržomos asmens teisės ir laisvės, jokio pažeidimo nėra.
„Taikomos priemonės yra proporcingos. Jos yra adekvačios, taikomos siekiant visuomeniškai reikšmingų tikslų.
Negali atsitikti taip, kad valstybė nesiims jokių veiksmų, kad ekonomika bus uždaryta ar suvaržyta, kad žmonės negalės gauti medicinos paslaugų, vaikai eiti į mokyklas. Kitaip tariant, čia nėra valdžios problema. Čia yra žmonių, kurie vengia, atsisako skiepytis problema.
Labai blogai, kad šioje situacijoje net politikai bando ieškoti kažkokių dividendų, kai sako, kad taip, aš už skiepus, bet pritariu ir ateisiu palaikysiu tuos, kurie nenori skiepytis“, – sakė teisės ekspertas.
„Negalima iškelti savo teisių aukščiau už kitų žmonių teises“
V. Sinkevičiaus nuomone, kuo visuomenė bus vieningesnė, kuo daugiau žmonių supras vakcinų naudą, tuo mažiau reikės kalbėti apie tariamus Konstitucijos pažeidimus, „žmonių rūšiavimus“.
„Niekas prievarta žmonių neverčia nei skiepytis, nei testuotis. Bet jeigu tu kažko neatlieki, tu neturi tam tikros teisės. Tai yra visiškai normalu“, – įsitikinęs MRU profesorius.
„Vienas filosofas yra pasakęs tokį gražų sakinį: visuomenės tvarka pasikeitė, kai parteris pradėjo diktuoti ložėms. Aš kalbu apie tuos žmones, kurie nenori skiepytis, tai jie priklauso parteriui.
Paklauskime, ar žmogus turi elgtis atsakingai visuomenėje, ar ne? <...> Ar mes galime sakyti, kad tu turi teisę nesiskiepyti, turi teisę užsikrėsti, turi teisę užkrėsti kitus? Tas žmogus atsidurs ligoninėje, visuomenė mokės už jo gydymą, tas žmogus mirs galbūt.
Tai yra tavo teisė? Ne, tai nėra teisė, tai yra žmogaus aplaidumas, kitų žmonių teisių negerbimas. <...> Negalima iškelti savo teisių aukščiau už kitų žmonių teises“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Reikia ir lazdos, ir meduolio
Anot Ž. Maurico, kadangi koronaviruso pandemija yra pirma tokio tipo krizė, su kuria susidūrė didžioji dalis pasaulio, įvairios šalys taiko pačius įvairiausius ribojimus – vienos šalys griežtesnius, kitos švelnesnius.
„Esminis sėkmės komponentas kovos su šia pandemija – visuomenės pritarimas ribojimams“, – teigė ekonomistas.
Pašnekovas vaizdžiai pasakojo, kad pandemiją valdyti yra dvi priemonės – meduolis ir lazda, o praktika rodo, kad, nors dažniausiai prireikia abiejų, daugiau laimėjo tos šalys, kurios pirmenybę teikė meduolio principui.
„Nežinau, ar išnaudojo visas galimybes taikant meduolio principą, bet lazdos, matyt, kažkiek irgi reikia. Čia turi būti tas balansas. Geriausiu atveju būtų taip, kad visuomenė pritartų toms priemonėms, bent jau didžioji dalis visuomenės, ir tas principo taikymas nebūtų suprastas kaip skaldantis veiksnys. Reikia suvokti, kad mes tik kartu, bendromis jėgomis galime iš tos pandemijos išeiti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas ir V. Sinkevičius laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė planuojamą ribojimą be galimybių paso neleisti naudotis viešuoju transportu, nepasiskiepijusiems nemokėti ligos išmokų ar nušalinti juos nuo darbo. Visą „Dienos pjūvio“ laidą galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
Keičiami būsimi ribojimai: nesiskiepijusiems leis gydytis, važiuoti miesto transportu, pristatyti pensijas
Pačiu nutarimu nustatoma, kad nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. visos kontaktinės paslaugos teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos, renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus, t. y. užtikrinant, kad kontaktiniu būdu būtų aptarnaujami tik asmenys, galintys parodyti galiojantį galimybių pasą.
Palyginti su anksčiau skelbtais planuojamais ribojimais, nauji yra kiek sušvelninti.
Pavyzdžiui, neliko nuostatos, kad nepasiskiepijusiems ar nesitestuojantiems asmenims nebus teikiamos jokios sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus būtinąsias. Pagal naują pasiūlymą tokios paslaugos būtų teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Neturintiems galimybių paso taip pat bus galima lankyti sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančius terminalinės būklės asmenis, nepilnamečius iki 14 metų ir nėščiąsias.
Kitaip nei pirminiame pasiūlyme dėl ribojimų, nesiskiepijusiems asmenims būtų leidžiama naudotis miesto ir priemiestiniu viešuoju transportu. Tačiau tarpmiestinio susisiekimo paslaugos tokiems gyventojams nebūtų teikiamos.
Beje, Vyriausybė siūlo leisti pristatyti pensijas asmenims, kurie neturi galimybių paso. Tačiau kitos finansinės paslaugos, kurios teikiamos kontaktiniu būdu, nebūtų teikiamos.
Visos siūlomos išimtys, kai galimybių paso nebus reikalaujama
Registruotame nutarimo projekte numatyta daugiau kaip 20 išimčių, kada galimybių paso nebus reikalaujama. Tai yra:
1. prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas neviršija 1500 kv. m, arba esančios prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m;
2. nuotolinė prekyba (internetinė ar vykdoma kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose;
3. smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;
4. laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;
5. muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;
6. bibliotekų (knygų atsiėmimo ir grąžinimo tikslais) ir knygų atsiėmimo punktų paslaugos;
7. asmens sveikatos priežiūros paslaugos (pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus);
8. socialinės paslaugos;
9. psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos;
10. asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenų, nepilnamečių iki 14 metų bei nėščiųjų lankymas;
11. veterinarijos paslaugos;
12. keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio) transportu paslaugos;
13. keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos;
14. teisinių paslaugų (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų ir kt.) teikimas ir teismų veikla;
15. veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;
16. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu;
17. kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2023 m. veiksmų planą;
18. asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis;
19. asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;
20. pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
21. pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;
22. veikla, susijusi su neteisėtų migrantų priėmimu;
23. atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, vykdoma prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų;
24. finansinės paslaugos, kai teikiamas pensijų ar kitų socialinių išmokų išmokėjimas ir pristatymas;
25. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba.
