Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą žmonių, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).
Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė, kad po patirto šoko emocijos ėmė gerėti. Didžiausias pokytis buvo patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 64,3 proc. iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 proc., jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 proc., streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento. Tačiau ši teigiama dinamika ilgai netruko.
Auga pyktis ir nerimas
Naujausia apklausa, atlikta balandžio 28-30 dienomis, atskleidė, kad praėjus 20 dienų nerimo ir liūdesio lygis išliko stabilus, tačiau regimai padaugėjo pykčio (nuo 29,3 proc. iki 35,7 proc.), kuris pasiekė pirmųjų šoko savaičių lygį, išaugo streso lygis (nuo 33,8 proc. iki 41,7 proc.).
„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Tačiau, nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu – pradėjo vėl blogėti.
„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Jei krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, tai dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų.
Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys – mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, – sako psichoterapeutas G. Chomentauskas.
Reikia ruoštis išėjimui iš karantino
Jo teigimu, šiuo periodu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti bendradarbiavimui.
„Pandemijos pradžioje buvo demonstruojama gana didelė visuomenės vienybė, ją svarbu išsaugoti ir dabar, kai reikia stotis ant kojų ir įveikti ekonomikos krizę. Žmonės jau senokai nori pilnaverčio gyvenimo, svarbu nedelsti ir parodyti kelią, kaip mes kartu jo pasieksime. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina“, – tvirtina G. Chomentauskas.
Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad blogėjant finansinei padėčiai ir nematant būdų, kaip spręsti ne nuo paties individo priklausančias problemas, paprastai stebimas agresijos didėjimas. Ji gali būti kreipiama tiek prieš aplinką (smurtas), tiek ir prieš save (fizinis ir psichinis žalojimasis). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius, kurie gali būti sukelti epidemijos krizės, ir šalinti jų emocines priežastis.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį į veiklos „po karantino“ planavimo būtinybę. „Šiandien verslui tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti žmonėms darbo vietas ir suteikti kiek galima didesnį saugumo jausmą. Vienas iš būdų – planuoti veiklos scenarijus ir brėžti savo darbuotojams bent jau artimiausios ateities perspektyvą. Taip galima sumažinti stresą, kuris kyla dėl nežinomybės“, – komentuoja draudimo bendrovės vadovas.
Pasak jo, optimizmo turėtų suteikti ir nuoseklus karantino švelninimas. „Mes jau pradėjome atidarinėti savo pardavimų ir klientų aptarnavimo skyrius. Atsidaro vis daugiau paslaugų ir prekybos vietų. Manau, kad tai sukuria jausmą, jog gyvenimas palengva grįžta į vėžes“, – kalba M. Jundulas.
Tyrimą atliko UAB „Žmogaus studijų centras“ ir UAB „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18–74 m. Lietuvos gyventojų apklausomis.
