„Pasikeitė požiūris į valstybės institucijas. Ką stebime per kovo ir balandžio mėnesį, tai prasidėjo poreikis remtis išoriniais autoritetais ar institucijomis, bet labai pasikeitė požiūris į jas. Krito pasitikėjimas Seimu, Prezidentūra ir partijomis.
Jei pasižiūrėtume į vasario mėnesį, tai 27 proc. gyventojų sakė, kad nebalsuos arba nežino, už kokią partiją balsuotų. Tai dabar, balandžio mėnesį, tokių yra 45 proc. Tai dvigubai daugiau žmonių tarsi pametė orientyrą kalbėdami apie partijas.
Išaugo pasitikėjimas vienintele institucija. Tai – vykdomoji valdžia, visų pirma, Vyriausybe ir už krizės valdymą atsakingomis institucijomis“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume kalbėjo „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė.
Kaip žmonės vertina Vyriausybės veiksmus?
Balandžio pradžioje buvo vykdomos apklausos ir gyventojai buvo klausiami: kokius Vyriausybės veiksmus šios situacijos metu jie vertina teigiamai, o kokius – neigiamai?
„Matome, kad geriausiai vertinami karantino ir ekstremalios situacijos užtikrinimo vadybinės priemonės, t.y. karantino įvedimas, įvairūs draudimai ir apribojimai, taip pat rekomendacijos naudoti apsaugos priemones ir pan. Kaip matome iš skaičių, sveikatos apsaugos sektoriaus darbai vertinami jau ne taip gerai.
Kokius darbus žmonės vertina blogai? Tuos pačius, kur ir gerai, nes vieni vertina blogai, o kiti gerai. Dėl karantino ir ekstremalios situacijos priemonių užtikrinimo tarp neigiamai vertinamų darbų dažniausiai buvo pažymimas nepakankamas priemonių užtikrinimas. Kitaip sakant, daugiausiai kritikos sulaukė kiek pavėluotas ir ne visiškai pilnas sienų uždarymas.
Daug reakcijos sukėlė, kaip karantinuojami arba ne grįžtantys iš užsienio, tarp kurių daugiausiai emigrantų. Kai kada buvo nepakankamai griežtos izoliavimo sąlygos. Taip pat neigiamų vertinimų sulaukė sveikatos sektoriaus darbai ir medikų aprūpinimas apsaugos priemonėmis“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Nerimo lygis labai aukštas: bijo prarasti pajamas
„Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė kalbėjo, kaip kaitėsi individo savivoka, vertybės, nuostatos ir elgesys prieš pastarąją krizę, kas darėsi per krizę ir bandė pasvarstyti, kas bus po krizės.
„Atėjo 2020 metų kovas ir staigus įprasto gyvenimo lūžis. Tas lūžis turėjo tiesioginį poveikį visoms gyvenimo sritims. Individas nei vienoje šalyje tokiai situacijai iš anksto nebuvo pasiruošęs ir turi veikti visiškai naujomis ir nepažįstamomis sąlygomis.
Klausimas: kaip pradeda veikti žmogus tokios staigios krizės atveju? Prisiminkime A. Maslow piramidę – tai tokios staigios krizės atvejais pirmiausia daromas akcentas baziniams poreikiams, tai fiziologiniai išgyvenimo poreikiai, saugumo ir priklausomybės reikalingumo poreikiai. Keičiasi prioritetai ir mažiau svarbos tenka pagarbos arba savirealizavimo poreikiams“ – teigė vadovė.
Žmonių buvo klausiama, ar jie nerimauja dėl kažkokių dalykų. Matoma, kad 9 iš 10 visose socialinėse grupėse pasakė, kad nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Dėl savo paties sveikatos nerimauja kiek mažiau.
Pačioje karantino pradžioje „nerimauju, kad prarasiu pajamas“ atsakė daugiau kaip pusė, nors ne visi gyventojai yra dirbantys, kai kurie jų yra besimokantys. Tarp dirbančių gyventojų – tai absoliuti dauguma sakė, kad nerimauja dėl šių dalykų. Nerimo lygis labai aukštas.
„Kita vertus, jau po pirmų dviejų savaičių žmonės sakė, kad jų psichologinei būsenai epidemija turėjo didelės arba labai didelės neigiamos įtakos – tai beveik 8 iš 10 gyventojų. Per pirmąsias dvi savaites finansinei būklei – tai daugiau kaip 6 iš 10. Tai iškart nebūtinai buvo ryškus pajamų kritimas, bet tai buvo ir baimė, neapibrėžtumas, nes tyrimai rodo, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų sakė, kad gali iš turimų pinigų ir santaupų pragyventi mėnesį. Dabar jau antras mėnuo baigiasi.
Tai situacija yra labai prasta ir nerimo lygis buvo labai aukštas. Profesinei veiklai 60 proc., nes dalis išėjo į prastovas, dalis – nežinojo, kas bus toliau, dalis pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, bet nebūtinai idealiomis sąlygomis. Visoms praktiškai gyvenimo sritims, gyventojai įvertino, kad epidemija turėjo neigiamos įtakos“ – teigė R. Ališauskienė
Pokyčiai dramatiški: dar to nematė per pastaruosius 15 metų
Kalbėdama apie žmonių nuotaikas ir emocijas „Baltijos tyrimai“ vadovė prakalbo apie dramatiškus pokyčius, kokių nėra buvę per pastaruosius 15 metų. Gyventojų buvo klausiama: kokios jų nuotaikos ir kaip jie apibūdintų gyventojų nuotaikas?
„Tai 44 proc. balandžio pradžioje manė, kad jos daugmaž optimistinės. 21 proc. – neutralios, ir 35 proc. – pesimistai. Ta vertybinė pusė praktiškai nepakito. Bandėme įvertinti, ar per karantiną pakito emocinis fonas. Matome dramatiškus pokyčius, kokių nesame matę per pastaruosius 15 metų.
Jei emocijos buvo matuotos nuo 2006 metų, tai Lietuva atrodė labai panašiai kaip kitos Europos šalys. Prasidėjus karantinui ir šiai krizei matome, kad labai šoko į viršų nerimas. Žmonės iškart pajuto didelį nerimo lygį, bet per sekančias porą savaičių tas nerimo lygis truputį sumažėjo“, – teigė R. Ališauskienė.
Gegužės pradžioje 49 proc. sakė, kad jaučia nerimą. Prieš krizę tokių buvo 30 proc. Tai skirtumas didžiulis, bet šiek tiek mažesnis nei per pirmąsias karantino savaites.
Per pirmąsias savaites paaugo žmonių, jaučiančių streso lygį. Dabar jis irgi po 2 savaičių kažkiek sumažėjo, bet bėda yra kita: per pastarąsias dvi savaites iki gegužės 1 dienos, pradėjo po truputį kilti pykčio ir streso lygis.
„Tas emocinis fonas iš nevilties ir šoko būsenos pradeda pereiti į tam tikrą pasirengimą – ar agresijai, ar pakankamai destruktyviam elgesiui. Problema ta, kad tiek kognityvinis, tiek emocinis nuostatų elementai – jie tiesiogiai veikia elgesį. Pagal tai, ką mes žinome ir kaip jaučiame situaciją, mes taip pradedame elgtis.
Viena išvadų ir kaip pasekmių – tai pradėjęs didėti nepasitikėjimas visuomenėje. Nepasitikėjimas daugeliu dalykų – tiek institucijomis, tiek kaimynais, tiek aplinka.
Į klausimą: „Ar kaimynai esant reikalui man padės? Tai 2019 metų lapkričio mėnesį 81 proc. žmonių atsakė, kad taip. Dabar per karantiną matome dramatišką šuolį: žmonės pasimetę ir net mėnesiui po karantino nėra tokie tikri, nors matome daug socialinių akcijų, bet to užtikrintumo nėra.
Kita vertus, išliko reakcija, kuri buvo anksčiau, žmonių požiūris, ar galima kitais pasitikėti, ar ne, vis tik tai 7 iš 10 nežino, kuo galima pasitikėti. Tai susiję su grėsmėmis sveikatai ir kitais dalykais“, – teigė tyrimų kompanijos vadovė.
Padarė išvadas
„Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė apibendrinusi teigė, kad kognityvinis nuostatų komponentas į šią situaciją yra labai mažai selektyvus ir labai stipriai veikiamos informacinio lauko. Neigiamos ir bauginančios emocijos ar informacija pirmiausia yra siejama su saugumo ir baziniais poreikiais.
Neigiamos emocijos pirminėje karantino stadijoje sukėlė šoko būseną – dominavo nerimas ir stresas. Bet dėl to, kad vis tik visuomenė buvo pakankamai komformistiška, tai tai paskatino tam tikrus elgesio požymius ir tai neblogai, nes didžioji dalis visuomenės pakluso ir laikėsi taisyklių, kas paremta ir baime ir informacija.
„Neigiamas tokio elgesio aspektas, kad stebime pakankamai didelė individualų pasyvumą ir atsakomybės perkėlimą kitiems žmonėms – kažkas išspręs – medikai, tie, kas valdo situaciją, verslas, bet ne aš. Aš sėdžiu užsidaręs namie ir žiūriu, kas čia bus.
Tie žmonės, kurie linkę nelabai klausyti, tarsi, kas jiems nurodoma per prievartą. Tose grupėse elgesio pokyčiai skatino emocinio ir kognityvinio komponento pokyčius. Jeigu aš nemanau, kad tam tikri ribojimai ar taisyklės pagrįstos, bet aš privalau jų laikytis ir sau paaiškinti, kodėl aš taip elgiuosi, nes elgesį aš vis tik keičiu.
Tuomet individui pakankamai sunku, jis atsiranda tarsi butelio kakliuke, tarsi kamštis ir barjeras prieš jį, tai tam tikrą laiką jis gali taip elgtis. Bet problema yra tai, kad toliau jaučiant kliūtis grįžti į įprastą ir normalų gyvenimą blogėja ir materialinė padėtis, išlieka aukštas nerimo ir baimės lygis.
Jei žmogus nemato būdų, kaip pakeisti situaciją, nes nuo jo mažai kas priklauso, tuomet pradeda augti tam tikras agresijos lygis. Galimos pasekmės: tiek nusikalstamumas, tiek smurtas, depresija, ar savižudybių augimas. Ta agresija nebūtinai eina į išorę. Pakankamai nemažai gali būti atvejų, kad individas agresiją taikys prieš save“, – teigė R. Ališauskienė.
Pasak vadovės, emigracijos galimybių sumažėjimas tiems žmonėms, kurie grįžo ir turėjo darbus Anglijoje, Skandinavijos šalyse ir kitose, vėl susidaro kamščio tipas: jie nemato, kaip elgtis ir kur dėtis.
Didelė galimybė socialinių konfliktų, destruktyvaus elgesio kilimui, dėl blogėjančios materialinės ir emocinės padėties bei bejėgiškumo jausmo.
„Tik postkriziniai tyrimai parodys, kiek ilgalaikiai bus tie pokyčiai visų trijų elementų ir koks bus jų santykis su inertiškomis vertybėmis, kurios ne taip greitai kinta.
Klausimas dabar yra: kaip šiuo metu padėti tiems individams, tiems žmonėms, kurie jaučiasi tarsi stovintys prieš sieną, kurios savo jėgomis negali, nemoka ar nežino kaip nugriauti? Kaip jiems padėti: tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek ekonomine prasme?
Ir visada atsiminti, ką sakė Mažasis Princas: „Mes tampame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
