Neretai pajutus pirmuosius gerklės skausmus ar netikėtai pakilus temperatūrai yra sunku identifikuoti, kokia bakterija ar virusas sutrikdė imuninę sistemą.
Kaip galima atpažinti šias tris skirtingas rudens periodo ligas ir ką būtina turėti savo namų vaistinėlėje, pataria Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Irmantas Aleksa.
Peršalimo, Covid-19 ir gripo simptomatika
Gydytojas teigia, kad ryškiausi ir aiškiausiai atpažįstami yra gripo simptomai, kurie pasižymi itin aukšta temperatūra, kuri būna daugiau nei 38 laipsniai, ir yra lydima šaltkrėčio, kaklo, raumenų ir galvos skausmų.
„Sergant gripu nepasireiškia ryklės skausmai, sloga. Įpusėjus ligai gali pasirodyti nebent sausas, dirginantis kosulys. Kitaip nei gripo, COVID-19 ligos, deja, tačiau neįmanoma atpažinti tik iš simptomų. Esant bent mažam įtarimui, siūlome pirmiausiai namų sąlygomis atlikti greitąjį antigeno testą, kurį, reikia pažymėti, būtina atlikti taisyklingai, kaip yra nurodęs gamintojas“, – pasakoja I. Aleksa.
Dažniausiai koronaviruso simptomai yra maišomi su įprasto peršalimo sukeliamais sveikatos sutrikimais: sloga, temperatūra, kuri nekyla aukščiau nei 38 laipsniai.
„Žinoma, išimčių būna visokių, tačiau įprastai, esant peršalimo ar COVID-19 ligoms, pasireiškia subfebrili temperatūra, kosulys, ryklės skausmas, bendras silpnumas, kaulų ir raumenų skausmai, kurie taip pat gali būti sumaišomi su gripo simptomais.
Visgi, bet kuriuo atveju reikėtų namų sąlygomis pasitikrinti ir atlikti greitąjį testą, o jeigu kreipiatės į gydymo įstaigą, tuomet jau specialistas nuspręs, yra poreikis jį atlikti ar nėra“, – pažymi gydytojas.
Kalbėdamas apie rudenį labiau pastebimas užkrečiamąsias ūmias viršutinių kvėpavimo takų ligas, gydytojas I. Aleksa taip pat priduria, kad atsiradus nerimą keliantiems simptomams taip pat nereikėtų delsti ir būtinai kreiptis į gydymo įstaigą:
„Sergant gripu yra vienas labai svarbus simptomas – krūtinės skausmas, kuris dažnai gali būti vienas iš gripo komplikacijos ūminio miokardito požymių. Jeigu skausmas yra sunkus, panašus į ūminio miokardito sukeliamus skausmus, tai tokiu atveju neverta delsti ir reikėtų kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą gydytojo apžiūrai ir tolimesniems tyrimams.
Esant kitiems peršalimo susirgimams, jeigu atsiranda stiprus skrepliavimas, aukšta temperatūra laikosi daugiau nei tris paras ir net vartojant vaistus nepavyksta ją sumažinti, tuomet reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl tolimesnio ištyrimo ir reikalingo tolimesnio gydymo.“
Ką būtina rudenį turėti namų vaistinėlėje?
Susirgus gripu ir ūmėjant ligos simptomams, gydytojas gali skirti specifinį gydymą, išrašyti receptinius vaistus, kuriais liga paprastai, anot gydytojo, yra lengvai suvaldoma. Šalia viso to galimas ir simptominis gripo gydymas, kuris padeda pasveikti.
„Deja, tačiau sergant peršalimo ar COVID-19 ligomis, nėra vieno specifinio gydymo, jis yra taikomas tik lengvinti simptomams. Naudojami purškalai, kurie yra prieinami be recepto, daug šiltų skysčių ir taikomas ramybės režimas“, – priduria nusišypsodamas pašnekovas.
Pasiteiravus, kokius alternatyvius gydymo metodus peršalimo ligoms būtų galima taikyti namuose, gydytojas Irmantas Aleksa pirmiausiai pastebi, kad kalbant šia tema reikia išmokti atskirti konvencinės ir alternatyvios medicinos sąvokas:
„Jei taikome fitoterapinį gydymą, jis priklauso konvenciniam gydymui. Fitoterapija apima gydymą žolelėmis ir jų preparatais, arbatomis, trinktūromis ir panašiai. Esant peršalimo ligoms, fitoterapija veikia bet kuriuo atveju, kadangi vaistažolės, nesvarbu, kokia forma yra naudojamos, žalios ar džiovintos, turi antioksidantų ir veikliųjų medžiagų, kurios prisideda prie galimybės kovoti su imuniniais sukėlėjais, šiuo atveju – virusais.“
Kiti alternatyviosios medicinos metodai turėtų būti naudojami tik tuo atveju, kuomet jie yra patvirtinti ir rekomenduojami gydytojo, nes įvairiausių kompresų dėjimas, anot pašnekovo, gali ir paskatinti tam tikrą uždegimą.
Visgi, artėjant žiemai ir daugėjant susirgimų peršalimo ligomis, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas I. Aleksa rekomenduoja pasirūpinti tam tikrų preparatų atsargomis savo namų vaistinėlėje.
„Visuomet raginu turėti vitamino C ir vitamino D papildų. Vitaminą D reikėtų vartoti visą tamsųjį sezoną, nuo spalio pradžios iki pat gegužės pabaigos, nes Lietuvoje neturime pakankamai saulės šviesos, kad jo gautume pakankamai. Įsivaizduokite, tam, kad organizmas gautų pakankamą vitamino D kiekį, Lietuvoje saulė turėtų ištisai šviesti 270 dienų.
Be to, vitamino D reikia papildomai vartoti todėl, kad šis skatina imuninės sistemos regeneraciją ir apsaugą, kuri gerina imuninės sistemos veiklą.
Vitaminas C turi ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį. Įprastai per dieną, jeigu suvalgote 400 gramų daržovių ir vaisių, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, gauname 100 mg vitamino C kiekio.
Tačiau, jeigu žmonės tuo nesirūpina, tuomet rekomenduojama papildomai vartoti preparatus, taip pat dėl tos pačios priežasties – stiprinti imuninę sistemą. Taip pat verta paminėti, kad susirgus ūminėmis kvėpavimo takų ligomis reikėtų ir didesnių vitaminų C bei D dozių“, – rekomenduoja gydytojas.
