.jpg)
Šeštadienį paskutiniame pavasario sesijos Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai ketina balsavimu apsispręsti dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo pasikeitimo.
Seimas planuoja balsuoti dėl šio komiteto nario Justino Urbanavičius paskyrimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.
Jeigu Seimas pritars tokiam Seimo Aplinkos apsaugos komiteto apsisprendimui, 30-metis politikas, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, pagal specialybę miškininkas J. Urbanavičius turėtų pakeisti šiame poste konservatorių Joną Šimėną.
J. Urbanavičius gimė 1982 m. sausio 1 d. Garliavoje. 2001 m. baigė Garliavos vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą. 2007 m. apgynė miškininkystės magistro laipsnį. Studijuodamas universitete įstojo į Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklą. 2005 m. baigė šias studijas ir jam suteiktas atsargos karininko leitenanto laipsnis.
Iki išrinkimo į Seimą dirbo Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Braziūkų girininkijoje girininko pavaduotoju, buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius.
2007–2008 m. – Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, buvo Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pirmininkas.
------------------------------------------------------------------------------------------------
Iš Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pareigų penktadienį pasitraukė konservatorius Jonas Šimėnas.
Naujuoju komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Justinas Urbanavičius. Dėl jo paskyrimo į komiteto pirmininkus dar turės balsuoti Seimas.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Vinco Babiliaus teigimu, J. Šimėnas nebuvo atstatydintas – tik perrinktas.
„Jis nebuvo atstatydintas. Seimo statute yra tokia sąvoka „perrinktas“, nes jeigu būtų atstatydintas, tai būtų apkalta ir reikėtų Seime 71 nario pritarimo ir tyrimo. Čia yra tiesiog perrinktas kitas žmogus“ , – naujienų agentūrai ELTA sakė jis.
V. Babiliaus teigimu, šis sprendimas priimtas konservatorių iniciatyva.
„Iš tikrųjų tai yra pačių konservatorių iniciatyva, kadangi ta vieta yra jų. Jie patys turėjo pretenzijų ponui Šimėnui ir inicijavo šitą korekciją“, – sakė V. Babilius.
Konservatorių iniciatyvą neigia valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, teigdamas, jog už J. Šimėno perrinkimą frakcijos atstovai nebalsavo.
„Jeigu atleisti Joną Šimėną balsuoja ne mūsų frakcijos, o kitų frakcijų nariai, tai gal nereikia sureikšminti čia mūsų iniciatyvos šitoje vietoje. Tik mes, žinodami tą faktą, kad tokia tikimybė yra, taip, buvome sutarę, kad, taip atsitikus, J. Urbanavičius nevengtų kandidatuoti į pirmininko postą, nes priešingu atveju galėtų būti išrinktas kažkas kitas iš opozicinių frakcijų ar iš koalicijos partnerių. Tai balsuojant už J. Šimėno atleidimą mūsų frakcijos atstovo nė vieno balso nebuvo“, – ELTAI pažymėjo konservatorių frakcijos seniūnas.
Visgi J. Razma neslėpė, kad konservatorių frakcija turi priekaištų J. Šimėnui. Pagrindinis jų – dėl atsisakymo balsuoti už Visagino atominės elektrinės įstatymo projektą.
„Mes, žinoma, turime priekaištų J. Šimėnui frakcijoje, bet mes nenusprendėme, kad tuos priekaištus išreikšime dabar šiuo būdu. Tačiau kai iniciatyvos tapo žinomos, tai mes, priėmę tą faktą, manau, radome geriausią išeitį pasiūlę kitą savo frakcijos atstovą į tas pareigas. Mūsų pagrindinis priekaištas yra dėl jo laikysenos balsuojant dėl labai svarbaus Visagino AE įstatymo projekto. Kai mes turėjome maldauti kitų frakcijų atstovų paramos, o jo balso nesugebėjome išprašyti“, – sakė J. razma.
Į klausimą, kas inicijavo J. Šimėno perrinkimą, J. Razma atsakyti negalėjo, nes nedalyvavo aplinkos komiteto posėdyje ir „nežino, kaip tas procesas vyko“.
