Tikrintojus užrakino
Už nelegalią maisto gamybą ir prekybą, produktų klastojimą siūloma įteisinti baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas inicijavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Teisininkai abejoja, ar už tokią veiklą reikėtų sodinti į kalėjimą. O verslininkai baiminasi, kad sugriežtinta bausmė gali įbauginti mažus gamintojus.
Pasak maisto saugos ir veterinarijos specialistų, maisto produktų klastotojai tiek suįžūlėjo, kad be baudžiamosios atsakomybės grėsmės jų niekaip nesutramdysi. Anot jų, ne tik daugėja nelegalios maisto gamybos ir prekybos atvejų, bet ir tobulėja maisto kontrabandininkų ir klastotojų darbo metodai. Įvairiems valstybės kontrolieriams, bandantiems juos pričiupti, daugėja netikėtų iššūkių.
Štai neseniai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams, atvykusiems tikrinti didmenine vaisių ir daržovių prekyba besiverčiančios bendrovės, prireikė policijos pareigūnų pagalbos. Bendrovės vadovas iš pradžių tikrintojų nenorėjo įsileisti į patalpas, o vėliau juos užrakino sandėlyje. Verslininko įkaitais tapusius 12 valstybės įstaigų specialistus teko vaduoti policininkams. Tikrintojams ši bendrovė įtarimų kėlė dėl nelegalaus darbo ir galbūt mokamo „vokeliuose“ darbo užmokesčio, taip pat dėl galimo vaisių ir daržovių kilmės klastojimo.
Klastojimo mastai didėja
VMVT direktorius Jonas Milius įsitikinęs, kad kovai su maisto klastojimu Lietuvoje reikia tvirtesnių ginklų. Todėl jau parengti teisės aktai, kurie leistų kriminalizuoti maisto klastočių gamybą ir prekybą.
Vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius paaiškino, kodėl reikia griežčiau bausti už nelegalią maisto produktų gamybą ir prekybą: „Pirmiausia dėl pavojaus žmonių sveikatai. Kitas svarbus argumentas – valstybė patiria finansinių nuostolių. Ir, žinoma, nesąžininga konkurencija. Vieni gamintojai laikosi įvairių reikalavimų, moka mokesčius, o kiti viso to nepaiso ir jaučiasi nebaudžiami.“
J.Milius patvirtino, kad šešėlinės maisto gamybos mastai didėja. Per metus sunaikinama po 3 tūkst. tonų neaiškios kilmės maisto produktų. „Neseniai Vilniuje, Kirtimų gatvėje, esančiame sandėlyje, aptikta apie 120 t mėsos, kurios neaiški nei kilmė, nei kas ją atvežė. Tokių atvejų nemažai. Į Lietuvą vežama lenkiška kiauliena, paukštiena nelegaliuose garažuose neretai „pakrikštijama“ lietuviška ir plačiai pardavinėjama“, – pasakojo VMVT vadovas.
Operacija buvo sėkminga
Iš Lenkijos plūstanti mėsos kontrabanda – ne vienintelis valstybės kontrolierių galvos skausmas. Falsifikuojama žuvies, daržovių ir vaisių kilmė, naudojant chemines priemones išauginta produkcija pristatoma kaip ekologiška ir pan. Šiemet buvo sulaikyta apie 40 tūkst. kiaušinių, kurie buvo atgabenti į Lietuvą be privalomos ženklinimo informacijos.
Negalima visiškai pasikliauti ir paženklintais produktais, nes juos ištyrus ne vienu atveju paaiškėja, kad jie yra užteršti ir gali pakenkti žmonių sveikatai. Štai šių metų pradžioje vykdant Europolo ir Interpolo kasmet apie pusšimtyje valstybių inicijuojamą operaciją „Opson“ (jos metu jungtinės pareigūnų pajėgos tikrino oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius) Lietuvoje aptikta 41 t vaisių, kuriuose viršyta leistina pesticidų koncentracija, 7 t supelijusių cinamonų, 380 kg chemiškai (benzopirenu) užteršto vynuogių kauliukų ir 190 kg graikinių riešutų aliejaus, 7 kg gyvūnų maisto, kuriame nustatyta gyvsidabrio ir kt. Tvirtinama, kad visi nesaugūs produktai buvo sunaikinti.
Muitinės departamento pareigūnai atskleidė saldumynų klastotes iš Kinijos ir į Lietuvą neįleido apie 229 tūkst. vienetų kramtomosios gumos ir 57 tūkst. vienetų saldainių. Tai – tik vieno mėnesio netikėtų tikrinimų rezultatai. Visų siuntų nepatikrinsi, tad nesąžiningus gamintojus ir prekiautojus siūloma drausminti baudžiamąja atsakomybe.
Šantažuoja ir grasina
Nereikėtų manyti, kad nelegali maisto produktų gamyba ir prekyba – tik Lietuvos bėda. Maisto klastotojai išradingai darbuojasi ir užsienio valstybėse, į kurias mes lygiuojamės. Nežinia, stebėtis ar juoktis reikėtų, pareigūnams informavus, kad Anglijoje prasto vyno butelis aukcione buvo iškilmingai parduotas už 50 tūkst. svarų sterlingų. Šioje valstybėje šiemet nustatyti atvejai, kai naminiai gyvūnų konservai buvo pardavinėjami kaip žmonių maistas. Pigūs kiaušiniai buvo realizuojami gerokai brangiau – esą kaip laisvai laikomų vištų. O pernai Jungtinėje Karalystėje „Opson“ operacijos metu aptiktas alkoholio fabrikas, kuriame iš antifrizo buvo gaminama degtinė „Smirnoff“.
Italijoje atskleistas būdas, kaip buvo keičiama pardavinėjamų alyvuogių spalva. Jos buvo dažomos vario sulfatu, dar vadinamu mėlynuoju akmenėliu, kuris plačiai naudojamas augalų ligų prevencijai.
Pernai Norvegijoje aptikta padirbto mineralinio vandens. Tuo įtariami lietuviai, paprastą vandenį iš čiaupo pardavinėję kaip mineralinį. Apskritai šiemet netikėtų „Opson“ patikrinimų metu įvairiose šalyse konfiskuota daugiau kaip 10 tūkst. t padirbto ar netinkamo vartoti maisto ir apie milijonas litrų gėrimų klastočių.
Pasak J.Miliaus, kitose šalyse visgi efektyviau kovojama su maisto klastotojais. „Pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje prie tokių tarnybų, kaip mūsų, yra policijos būrių, kurie gali įsiveržti į įtarimus sukėlusių gamintojų ar prekiautojų patalpas. Italijoje tokiu būdu užtikta, kaip peroksidu buvo purškiama sugedusi žuvis. Mes tokių galimybių neturime, todėl mūsų inspektoriai net tampa pažeidėjų įkaitais. Mūsų darbuotojams tikrai nesaldu: jie šantažuojami, jiems grasinama“, – atskleidė VMVT direktorius.
Pagaus tik kilbukus?
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis entuziastingai pritarė siūlymui maisto klastojimą priskirti prie kriminalinių nusikaltimų. „Seniai reikėjo tokių pataisų. Iš tikrųjų tai ir dabar pagal Baudžiamąjį kodeksą už tokią veiklą galima pritaikyti baudžiamąją atsakomybę, nes daroma žala valstybei“, – pareiškė parlamentaras.
Tačiau visgi jis abejojo, ar baudžiamoji atsakomybė pasieks pagrindinius nelegalios prekybos mėsa ir jos produktais organizatorius. Anot R.Žemaitaičio, gali atsitikti taip, kad į pareigūnų akiratį pateks turgavietėse prekiaujančios moteriškės, o stambios žuvys taip ir liks šešėlyje.
Seimo narys teigė, kad reikėtų stiprinti muitinės pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. „Šioje srityje prastai dirbama. Taip, turime laikytis laisvo prekių judėjimo, tačiau valstybė galėtų nuspręsti dažniau tikrinti į Lietuvą įvažiuojančius vilkikus. Tada tikrintojams būtų mažiau darbo turgavietėse. Nereikėtų gaudyti ir bausti ten dirbančių prekeivių, nes ne jie organizuoja kontrabandą“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras.
Bausmės vis griežtinamos
Teisininkai abejoja, ar maisto klastotojus reikėtų sodinti už grotų. „Baudžiamoji atsakomybė – kraštutinė priemonė, ji taikoma, kai kitos nebegelbėja. Prieš įvedant griežtesnę bausmę būtina gerai įvertinti, ar tikrai jos reikia, ar esamos nepadeda. Kalbame apie pažeidimus, kuriais siekiama pasipelnyti. Tad gal reikia griežčiau mušti per tą pačią vietą – finansus“, – samprotavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Jis sakė nesižavintis ryškėjančiomis tendencijomis vis griežčiau bausti įvairių sričių nusižengėlius. Pastaraisiais laikais tokių norų ir siūlymų tik daugėja. „Kai komitetas nagrinėja bausmių griežtinimo pataisas, prašome, kad rengėjai pateiktų bent 5 metų statistiką. Kartais būna, kad pažeidimų nedaugėja, o priešingai – mažėja, tačiau kažkodėl siūlomos dar griežtesnės priemonės. Tam pritarti būtų neprotinga“, – argumentavo parlamentaras.
Mato darbo broką
Kai kurie verslininkai mano, kad noras kriminalizuoti vis daugiau įvairių nusižengimų yra mūsų valstybės bejėgystės požymis. Anot nedidelės įmonės vadovo, nenorėjusio viešinti savo pavardės, taip valdžia esą bando kamšyti savo darbo broko skyles.
„Kartais susidaro įspūdis, kad vieniems taikant pernelyg griežtas bausmes norima užmaskuoti kitų didesnes nuodėmes. Jei būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už maisto ženklinimo pažeidimus ir pan., gali labiau nukentėti vietiniai natūralių produktų gamintojai. Negalėdami įvykdyti vis daugiau atsirandančių pernelyg griežtų veterinarinės maisto saugos reikalavimų ir bijodami tokių bausmių, jie gali trauktis iš rinkos. Tada karaliaus į maistą įvairių cheminių priedų pridedantys stambūs gamintojai, o tai sveikatos neprideda“, – savo nuomonę išsakė verslininkas.
Nori bausti ir savininkus
VMVT taip pat parengė teisės akto pakeitimus, kuriuose nurodyta, kad už tvarką turgavietėje būtų atsakingas jos savininkas, o ne kiekvienas prekiautojas atskirai, kaip yra dabar. Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentė Aldona Janavičienė sakė, kad apie naują tvarką girdėjo tik iš žiniasklaidos pranešimų. „Jokio tai patvirtinančio dokumento neturiu, į jokį pasitarimą nebuvau kviesta, tad nieko konkretaus negaliu pasakyti“, – vertinimų vengė asociacijos vadovė.
Ji aiškino, kad turgaviečių, kaip ir prekybos centrų, savininkai išnuomoja prekybos vietas, prižiūri, kad teritorija būtų saugi, tvarkinga ir pan. O už prekes, jų dokumentus atsako patys prekiautojai.
Patarimai, renkantis maisto produktus turgavietėse
Reikėtų ne tik atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, bet ir vizualiai įvertinti maisto produktą – atkreipti dėmesį, ar nepasikeitusi spalva, konsistencija, ar nėra šalutinio nebūdingo kvapo. Nepirkite gaminio, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis nuplėšta, ištaisyta, perklijuota, nes taip gali būti bandyta nuslėpti tikrąjį produkto tinkamumo vartoti terminą. Nereikėtų pirkti greitai gendančių maisto produktų, jei jie parduodami ne iš šaldymo įrenginių, pavyzdžiui, pieno, jo produktų, žuvų, mėsos, kreminės konditerijos gaminių, laikomų saulės atokaitoje.
Pro nelegalius prekeivius, įsitaisiusius už turgaviečių teritorijos, praeikite pro šalį. Tai – nelegalios prekybos vietos, kurių turgaviečių administracija nekontroliuoja, čia nėra nei higieninių, nei sanitarinių prekybai tinkamų sąlygų.
