Socialinės gerovės valstybėse perdegimas yra pripažinta klinikinė liga, tačiau Lietuvoje šis fenomenas tarsi neegzistuoja (nei terminas, nei požymių pripažinimas). Šią klaidą reikia ištaisyti, nes perdegusių darbuotojų Lietuvoje yra ištisos virtinės, o perdegimo pasekmės ilgalaikės ir labai žalingos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.
Iš pradžių reikėtų išsiaiškinti, kas yra perdegimas, arba išsikvėpimas. Tai – nuolatinio streso ir nuolatinės fizinės, psichinės ir emocinės įtampos padarinys, pasireiškiantis įvairiais fiziologiniais, neurokognityviniais ir emociniais simptomais. Dažniausiai vartojama profesinio perdegimo sąvoka, kai apeliuojama į tai, jog perdegimas kyla iš darbo santykių ir darbo konteksto. Tačiau perdegti galima ir globojant sergančius ar neįgalius tėvus, senelius bei vaikus. Šiame straipsnyje supažindinsime su profesiniu perdegimu.
Kai perdegame, jaučiamės išsekę, grįžę iš darbo nenorime nieko daryti, neturime jėgų sportuoti ar užsiimti kita atpalaiduojančia veikla. Tampame irzlūs ir ciniški. Galime nepelnytai griežtai ir priekabiai elgtis su kolegomis ir sutuoktiniais ar vaikais. Tampa sunku valdyti emocijas, ypač pyktį. Smulkmenos ima erzinti, darbas nebedžiugina, bet tampa kančia. Galime tapti uždaresni, nejautresni aplinkiniams arba atvirkščiai – imti be paliovos skųstis ir ieškoti priekabių. Dėl to krinta mūsų darbo kokybė ir rezultatyvumas.
Nors perdegimą sukelia vidinių ir išorinių veiksnių samplaika, dauguma kompanijų ir jų darbuotojų elgiasi panašiai, vadinasi, veiksnius galima klasifikuoti ir nustatyti darbuotojo perdegimo rizikos laipsnį. Pavyzdžiui, jei esate perfekcionistas arba idealistas, turite didžiulių profesinių ambicijų, esate įpratęs sunkiai dirbti, o darbe turite didžiulį darbo krūvį ir „degančius“ terminus, tačiau nesulaukiate pripažinimo ir įvertinimo, didelė tikimybė, kad jums gresia perdegti.
Psichologai H. Freudenbergeris ir G. North mano, kad perdegimo procesas pasireiškia įvairiais požymiais. Nebūtinai kiekvienas žmogus patirs kiekvieną iš šių požymių ar išgyvens juos nurodyta eilės tvarka. Toliau pateikiami šių psichologų nurodyti perdegimo požymiai.
1. Poreikis įrodyti savo vertę
Perdegimo procesas prasideda nuo poreikio įrodyti savo vertę ir nerealių lūkesčių. Pavyzdžiui, pasamdytas jaunas ambicingas darbuotojas nori parodyti senbuviams, koks jis svarbus ir reikalingas. Jis tiki, kad gali nuversti kalnus, lieka ilgiau darbe, apsikrauna papildomomis užduotimis, teikia įvairių pasiūlymų, kuriuos pats turi koordinuoti.
Jis neprašo pagalbos, stengiasi viską išsiaiškinti ir atlikti savarankiškai. Nerealūs lūkesčiai šiuo atveju, viena vertus, yra tikėjimas, kad galima tapti nepakeičiamu, kita vertus, manymas, kad vienas darbuotojas gali kokybiškai atlikti sudėtingas funkcijas, reikalaujančias įvairialypių žinių, įgūdžių ir patirties.
2. Savo poreikių nepaisymas
Savo poreikių apleidimas, kaip ir poreikis įrodyti savo vertę, yra ir perdegimo priežastis, ir požymis. Žmogus, kuris visą save atiduoda darbui, ignoruoja kitus savo poreikius: socialinį (apleidžia savo šeimą, neturi laiko susitikti su draugais), fizinį (nesportuoja, nesirūpina sveikata), gerų emocijų (neturi laisvalaikio, jokio mėgiamo užsiėmimo, malonių atsipalaidavimo būdų).
Gali atrodyti, kad nieko čia tokio, kad toks žmogus energijos ir pasitenkinimo gauna iš darbo. Iš pradžių gali taip ir būti, tačiau ilgainiui žmogus pervargsta ir pasijunta vienišas, nes jo energijos ištekliai yra riboti ir kūnas nuo nuolatinės darbo būsenos ir streso „nusidėvi“.
3. Vidinis konfliktas ir fiziologiniai požymiai
Vis dažniau atsiranda vidinių ir išorinių konfliktų. Vidinis konfliktas – tai prieštaravimas tarp skirtingų norų, arba tarp noro ir elgesio. Pavyzdžiui, lauke gražus oras, žmogus norėtų išeiti iš darbo penktą valandą, kad galėtų pasivaikščioti po miestą, tačiau lieka darbe tradiciškai, iki aštuonių. Padažnėja konfliktai su kolegomis ir šeimos nariais.
Atsiranda pirmieji fiziologiniai perdegimo požymiai: galvos skausmas, valgymo įpročių pokyčiai, nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, skausmas pečių srityje, nusilpsta imunitetas, dėl to žmogus ima dažniau sirgti, sutrinka virškinimas, kvėpavimas, atsiranda odos problemų.
4. Vertybių pokyčiai
Vėliau atsiranda vertybių pokyčių. Pavyzdžiui, žmogus norėjo pakeisti bendrovės kultūrą, o dabar rūpinasi tik finansiniu stabilumu ir algos dydžiu. Tai sukelia tapatybės pokyčių. Žmogus atsiriboja nuo savęs, jam tampa sunku suvokti, pajausti, ko iš tikro nori, kas jam svarbiausia. Žmogus pasiduoda socialiniam spaudimui ir jo vertybės bei poelgiai labiau atspindi tai, kas kompanijoje priimtina, nei tai, ko nuoširdžiai reikia jam.
Nebelieka noro susitikti su draugais, kokybiškai praleisti laiką su mylimais žmonėmis ar šeima. Pavyzdžiui, žmogus sunkiai dirba, kad galėtų nusipirkti didelį butą ar prabangią mašiną, bet ilgainiui tai nebedžiugina. Atsiranda emocinis sąstingis: jausmų gama labai susiaurėja.
5. Problemų neigimas
Aplinkiniai tokio žmogaus ima vengti, nes jis tampa kandus, kritiškas, ciniškas ar netgi šiurkštus. Toks elgesys tampa jo gynybine siena, nes nebeužtenka jėgų ir noro būti mėgstamu, komunikabiliu kolega. Be to, žmogus nebetiki, kad gali ką nors vertinga nuveikti darbe.
Dėl savo nesėkmių ir problemų imama kaltinti kompaniją, darbuotojus, klientus. Nors kaltinimai bent iš dalies gali būti teisingi, jie nepadeda išspręsti problemų, tik išsekina. Žmogus ima netgi neigti problemų egzistavimą ir nebando jų spręsti, nes nebeturi jėgų ir vidinių išteklių. Tampa pats sau sunkiai atpažįstamas.
6. Užsidarymas nuo aplinkinių
Pradedama atsiriboti nuo socialinio kontakto. Vengiama bendrauti net su kolegomis, bandoma pasislėpti nuo visų savo kiaute. Stengiamasi turėti kuo mažiau darbo ir asmeninių susitikimų.
Žmogus ima jaustis bejėgis, jį apima neviltis. Nors esama situacija netenkina, liekama joje iš inercijos, nes nebematoma išeities. Žmogus jaučia vienatvę, apmaudą ir nepasitikėjimą aplinkiniais.
7. Emocinis atsiribojimas
Nuolat juntamas susierzinimas, nerimas, frustracija, bloga nuotaika, motyvacijos stoka, įtarumas. Nebūtinai patiriami visi jausmai, tačiau bent keli iš jų yra intensyvūs ir tampa nuolatiniais palydovais. Kad išvengtų šių būsenų, žmogus galite pradėti sportuoti, klausytis relaksacinės muzikos ar be saiko žiūrėti pramogų programą.
8. Elgesio pokyčiai
Žmogus pradeda pastebimai elgtis kaip nesavas, t. y. priešingai nei jam būdinga. Pavyzdžiui, anksčiau buvo aktyvus susirinkimų dalyvis, o dabar tyliai ar akivaizdžiai nekantriai laukia jų pabaigos.
Taip pat perdegimu susirgusio žmogaus parengtuose dokumentuose atsiranda gramatinių klaidų, smunka jo darbo kokybė. Vadovas gali atvirai paklausti apie pasikeitusį elgesį.
9. Vidinė tuštuma
Žmogus ima jausti vidinę tuštumą. Tai, kas anksčiau motyvuodavo, nebeveikia. Prarandama gyvenimo prasmė. Kad užpildytų atsiradusią tuštumą, žmogus gali pradėti vartoti migdomuosius vaistus, alkoholį, narkotikus ar cigaretes.
Atsiranda mitybos sutrikimų: persivalgoma arba atvirkščiai – badaujama, ima kristi svoris. Pripažinimo ir įvertinimo poreikis dar labiau sustiprėja, nes krinta savivertė.
10. Depresija
Atsiranda depresijos simptomų. Visas pasaulis nusidažo juodai: atrodo, kad supa tik problemos, nepatenkinti klientai, priešiškai nusiteikę viršininkai, nedraugiški kolegos ir reikli šeima. Žmogus tampa užmaršus, sutrikęs, jam sunku susikaupti, sutelkti dėmesį į vieną veiklą, apima beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Jaučiamas abejingas ne tik aplinkiniams, darbui, bet ir savo gyvenimui.
Loreta Vaičaitytė-Cruz
(Jei norite sužinoti daugiau ir užkirsti kelią perdegimui arba sustabdyti jį, kviečiu į vienos dienos seminarą kovo 31 d. Daugiau informacijos ir registracija www.elin.lt)
