Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, didžiausia, 37 628 eurų sutartis, sudaryta praėjusį penktadienį su bendrove „Santarvės laikraštis“, kuri, kaip nurodo kanceliarija, vienija 57 vietinius ir regioninius laikraščius.
Informacijai dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ viešinti skirta 6 655 eurai (už informaciją abiejų dienraščių pirmuosiuose puslapiuose balandžio 10-ąją), pagal sutartis su dienraščiais „Lietuvas rytas“, „Valstiečių laikraštis“, „Ūkininko patarėjas“ ir „Kaimo laikraštis“ sumokėta po 8 855 eurus. 27 tūkst. eurų išleisti pagal prieš savaitę sudarytą sutartį su Interneto žiniasklaidos asociacija.
Kiek pinigų informacijai viešinti skirta konkrečioms žiniasklaidos priemonėms, Vyriausybė nenurodo, ši informacija nedetalizuojama ir pačioje sutartyje.
Joje tik skelbiama, kad balandžio 10-13 dienomis pirmuosiuose naujienų portalų puslapiuose turėjo būti ne mažiau nei 2,5 mln. kartų parodyti su Vyriausybe suderinti kaičiosios reklamos skydeliai.
Sutartys su žiniasklaidos asociacija bei su „Respublikos leidiniais“ penktadienį paskelbtos viešai, likusias Vyriausybė žada paskelbti per 15 dienų, kaip tai įpareigoja įstatymai.
Abiejose paskelbtose sutartyse nurodyta, kad vykdyti supaprastintos mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu. Įstatymai šias procedūras, kai galima pasirinkti konkretų tiekėją, leidžia tik tuomet, kai pirkimo suma neviršija 10 tūkst. eurų.
Į klausimą, ar komunikacijos dėl COVID-19 paslaugos bus ir toliau perkamos žiniasklaidoje, kanceliarija nurodė, jog „sprendimai bus priimami Vyriausybės lygmeniu“.
VPT pasigenda viešumo
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau anksčiau kritikavo Vyriausybės sprendimą nevykdyti standartinių viešųjų pirkimų procedūrų šiai kampanijai, o pasirinkti skubesnį kelią, taip pat išsakė pastabų dėl viešumo stokos – šie pirkimai su tarnybos atstovais aptarti Vyriausybėje šią savaitę.
Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė BNS sakė, kad Vyriausybės kanceliarijos atstovai pasitarime nepateikė konkretesnių viešųjų pirkimų dokumentų, todėl tarnyba kol kas negali jų įvertinti. Tačiau ji paragino kuo greičiau paviešinti visas sutartis „ne tik formaliai, bet taip, kad būtų aišku visuomenei, kas konkrečiai nupirkta už tai“.
„Sutarčių viešinimo prievolė yra numatyta nepriklausomai nuo to, kokie pagrindai, yra skuba, ar ne – pagal viešųjų pirkimų įstatymą, privaloma rašytines sutartis paviešinti. Esant dabartinei situacijai, mes jau ne kartą buvome įvardinę, kad raginame kelti skaidrumo kartelę ir stengtis sutartis paviešinti kaip galima greičiau“, – BNS sakė J. Petkuvienė.
Ji pabrėžė, kad skaidrumas viešinimo sutarčių srityje yra būtinas įvertinus ir prasidedančią priešrinkiminę kovą.
„Informacija apie šias paslaugas reikalauja ypatingai aiškios takoskyros ir turėtų kuo greičiau pasiekti visuomenę. Mes, kaip visuomenė, galėtumėme prašyti, kad būtų teikiama informacija ir su kuo tiksliai sudarytos sutartys, ir už ką konkrečiai, kad būtų išsklaidytos abejonės, jog sutartys galbūt naudojamos ne visai tinkamai“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
Norėtų skelbiamų įkainių
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įsitikinęs, kad vykdant tokius pirkimus, reikėtų ne tik viešinti sutartis, bet ir vadovautis panašiu principu, kaip ir rinkimų agitacijos metu, t.y. kai visos žiniasklaidos priemonės deklaruoja savo įkainius viešai ir pagal juos politinės jėgos gali užsakinėti reklamą.
„Mano galva, būtų žymiai sąžiningiau, jei valstybė centralizuotai padarytų tokių pat įkainių deklaravimą visoms redakcijoms ir tada nebūtų jokių žaidimų. Nes skaidrumas, kaip ir su kaukių ar respiratorių pirkimų, čia svarbiausias, kad neatsitiktų taip, jog žmonės ims galvoti, kad žiniasklaida dirbai propagandos įrankiu valdžiai. Tuomet ir ta žinutė gali būti neišgirsta“, – BNS teigė D. Radzevičius.
Jo nuomone, taip pat labai svarbu, jog visi rezultatai būtų vieši, ir jei informacinė kampanija susijusi su valstybės parama, ji turėtų būti užtikrinta visam sektoriui, vengiant selektyvumo.
„Kitu atveju turime įtarimus, kad dėl kažkokių asmeninių ar kitokių santykių gali būti kažkam suteiktos privilegijos. To neturėtų būti ypač krizės metu“, – sakė D. Radzevičius.
Anot jo, jei Vyriausybė turėjo tikslą informuoti visą visuomenę, principas atsirinkti tik didžiausius leidinius, ypač regionuose, nėra teisingas.
„Tai diskriminuotų tuos žmones, kurie skaito mažesnį leidinį. Puikiai suprantame, kad selektyvus parinkimas reiškia, kad dalis visuomenės neinformuota“, – svarstė žurnalistų sąjungos vadovas.
TILS: situacija panaši į žaidimą su ugnimi
Prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad ši situacija artėjant Seimo rinkimams yra „panaši į žaidimą su ugnimi“ ir taip pat ragina Vyriausybę užtikrinti daugiau skaidrumo perkant viešinimo paslaugas.
„Jos neturi būti perkamos skubiai, be aiškių kriterijų ir supaprastintu būdu“, – sako S. Muravjovas.
„Tai nereiškia, kad viešinimo lėšos yra blogis savaime arba su jomis ateina neišsprendžiamos problemos. Tačiau būtent dėl to ir pabrėžiu aukštų etikos ir elgesio standartų žurnalistų darbe svarbą“, – pabrėžė jis.
Jis kvietė Vyriausybę „vienoje, lengvai prieinamoje vietoje“ skelbti, kiek viešinimo lėšų buvo išleista, kam jos atiteko, pagal kokius kriterijus buvo atrinktos žiniasklaidos priemonės.
„Raginčiau tai padaryti kuo greičiau ir atvirų duomenų formatu. Šiaip, manau, kad tai turėjo būti padaryta iš karto, dar praeitą savaitę“, – sakė S. Muravjovas.
TILS vadovas tikisi, jog žiniasklaidos redakcijos „išlaikys šitą nepriklausomumo ir profesionalumo testą“. Anot jo, labai svarbu, kad lėšos, skirtos viešojo sektoriaus žinučių viešinimui, nepaveiktų ir kitų tos žiniasklaidos priemonės straipsnių turinio ir „neskatintų savicenzūros“.
