Kaip pranešė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, per pirmuosius vakcinacijos metus 6 808 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakcinas nuo COVID-19 ligos.
ĮNR pranešimai sudarė 0,16 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki gruodžio 31 dienos siekė 4 131 021 dozę).
„Kalbant apie pranešimų dažnį galima pastenėti tendenciją, jei praėjusių metų pradžioje sudarė 0,47 proc. nuo atliktų vakcinacijų skaičiaus, tai metų pabaigoje nukrito 3 kartus. Metų vidurkis sudaro 0,16 proc.“, – kalbėjo jis.
Per pirmuosius vakcinacijos metus žmonės buvo skiepijami keturiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis.
Daugiausiai pranešimų – po „Pfizer“ vakcinos
Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 3 396 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauta 611 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 2 292 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 479 pranešimai apie ĮNR. 30 pranešimų apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Didžiąją dalį 2021 metais gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y., 6 401 pranešimas arba 94 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 407 pranešimai ir tai sudarė apie 6 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 72 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys, 28 proc. – vyrai. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 6–98 metai.
„Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 82 proc. ir 6 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Jis atkreipė dėmesį į paskutinių mėnesių naują tendenciją – pranešimus apie nepageidaujamą reakciją į sustiprinamąją skiepo dozę.
„Tokių pranešimų gavome 333. Tai yra pakankamai daug. Taip pat ketvirtą ketvirtį pradėjo ryškėti kita tendencija – gauti pranešimai apie blėstantį vakcinų poveikį, t. y. nustatytą COVID-19 ligą po pilnos vakcinacijos, kitaip sakant – apie vadinamą neveiksmingumą. Tai tokių pranešimų nuo birželio mėnesio gauta 375. Šiandien tokių pranešimų esame gavę daugiau nei 400“, – sakė G. Andrulionis.
Reikšmingų skirtumų tarp skirtingų vakcinų nematoma
Anot jo, pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Detaliau komentuodama sunkias reakcijas į vakcinas, VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr. Rugilė Pilvinienė nurodė, kad reikšmingų skirtumų tarp skirtingų vakcinų nematoma.
„Štai „Comirnaty“ vakcinai matome, kad didžiausią srautą pranešimų sudarė apie reaktogeniškumo reakcijas. Ta pati tendencija matysis ir kitoms vakcinoms“, – sakė ji.
Dažniausiai praneštos nesunkios nepageidaujamos reakcijos: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, skausmas injekcijos vietoj, raumenų skausmas, kaulų skausmas, rankos skausmas, poveikis virškinamajam traktui – pykinimas, sąnarių skausmai.
„Norėtųsi paminėti ir limfmazgių reakcijas, vadinamąsias limfadenopatijas, kurios ne tokiais pavieniais atvejais buvo nustatomos. Ir iš esmės tai rodo, kad mūsų limfinė sistema ganėtinai stipriai reaguoja į vakcinų suleidimą“, – komentavo R. Pilvinienė.
Tuo metu didžiausią pranešimų apie sunkias nepageidaujamas reakcijas kiekį sudarė pranešimai apie alpimo atvejus.
„Čia reiktų paminėti, kad alpulys kaip psichogeninė reakcija į adatos dūrį nurodytas preparato charakteristikų santraukoje ir yra būdingas visoms vakcinoms“, – sakė ji.
VVKT specialistė taip pat nurodė, kad be sunkaus karščiavimo atvejų sulaukta pranešimų apie kraujo spaudimo padidėjimus, stiprų galvos skausmą, miokarditą, perikarditą.
„Per vienerius metus po „Comirnaty“ vakcinos vartojimo buvome gavę 14 pranešimų apie miokardito ir/ar perikardito atvejus“, – pridūrė R. Pilvinienė. Taip pat sulaukta 3 tokių pranešimų po „SpikeVax“ vakcinos ir 1 – po „Janssen“.
Ši būklė dažniausiai pasireiškė jauniems vyrams, daugiausiai – per 14 nuo vakcinacijos, dažniau po antros skiepo dozės.
Po „Vaxzevria“ vakcinos pasitaikė keli trombocitonepijos (3), tromboftebito – periferinio venų uždegimo su tromboze – (8) atvejai.
29 pranešimai apie mirtis, tačiau priežastinio ryšio nenustatyta
„Per metus gavome 29 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas“, – nurodė VVKT viršininkas.
R. Pilvinienė patikslino, kad pranešta apie 13 moterų ir 16 mirčių, kurių amžius buvo nuo 30 iki 93 m.
Jų mirties priežastys: kardialinės (13 atvejų), insultas (3), pneumonija (2), atsinaujinęs autoimuninis susirgimas (1), nepatikslintas encefalitas (1), onkologinė liga (1), sąmonės ir kvėpavimo sutrikimas (1).
VVKT specialistė pažymėjo, kad mirties ryšio su vakcinomis įvardijimas dažnu atveju buvo artimojo nuomonė.
„Tikrai norėtume patikinti, kad tokio masinio mirčių srauto, kaip kai kada pranešama socialiniuose tinkluose ar keliamos įvairios dvejonės, kad žmonės masiškai miršta nuo vakcinacijos, mes iš savo pranešimų srauto nematėme“, – pažymėjo R. Pilvinienė.
Ne daugiau reakcijų nei kitose šalyse
Kaip lygindama su kitų šalių situacija teigė ji, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas pas mus nepasitaiko daugiau ne kitose Europos šalyse.
„Lyginant su kitomis šalimis skaičius nėra didelis, 1000 vakcinacijų tektų 1,6 pranešimai“, – sakė ji.
Anot R. Pilvinienės, atsižvelgiant į Lietuvoje atliktų vakcinacijų skaičių ir gautų pranešimų kiekį būtų panašiausias į Kroatijos.
„Daugiausiai vakcinacijų yra padaryta Norvegijoje, čia 1 tūkst. vakcinacijų tektų 5 pranešimai. Tai tikrai įspūdingi skaičiai. Vakcinacijos mastais ženkliai išsiskiria ir Suomija, tačiau ji yra mažiausiai pranešimų teikianti šalis“, – sakė ji.
Kaip registruoti nepageidaujamą poveikį?
VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.
VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:
- tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.
- užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386) ir atsiunčiant el. paštu [email protected].
Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:
- tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
- užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu [email protected];
- nemokamu telefonu 8 800 73 568. VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną:
- kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina,
- kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio. Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas. Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vakcina.
Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.
4559 nauji atvejai
Praėjusią parą nustatyti 4559 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 749 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9372 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1066 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 6,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų augo ir siekia 1743,9. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat augo ir siekia 21,4 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 575,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7681 žmogus.
