Savo kelionę maršrutu Berlynas-Maskva-Berlynas (Berlynas-Kaliningradas-Pskovas-Sankt Peterburgas-Smolenskas-Tverė-Maskva) sekmadienį Vokietijoje pradėję „Taikos žygio“ dalyviai antradienio vakarą per Kaliningradą pasiekė Lietuvą. Žygio dalyviai tikina, kad jų tikslai esą yra taikūs. Taip jie skelbia savo internetiniame puslapyje, pavadintame „druzhba“.
„Taikos žygis iš Berlyno į Maskvą yra piliečių iniciatyva, o šios iniciatyvos – skatinti draugystę tarp Vokietijos ir Rusijos. Mes tikime taika, nepaisant akivaizdžių geopolitinių nuostatų įvairiose šalyse ir tuo metu, kai mūsų žiniasklaida Rusiją pristato kaip priešininkę.
Vietoje sankcijų, karinių grėsmių ar karo mes pasikliauname žiniomis ir bendradarbiavimu tarp mūsų šalių žmonių, siekiant užtikrinti taiką. Šiuo žygiu siunčiame signalą vienyti žmones, komandas, miestus, kompanijas ir galiausiai abi šalis“, – teigiama tinklalapyje.
Neslepia esantys NATO priešininkai
„Taikos žygio“ organizatoriai taip pat neslepia, jog jų kelionė nukreipta prieš NATO plėtrą Rytų Europos regione.
„Vokiečių tautos vardu mes atsiprašome už mūsų nemokšiškus ir melagingus politikus bei žiniasklaidą, kurie tyčia ir klastingai kuria melagingą Rusijos bei jos valdžios įvaizdį, siekiant mus suskaldyti. Mes atsiprašome už mūsų vyriausybės užsienio politiką, kurioje Rusija yra atsiejama nuo tarptautinės politikos. Taip pat atsiprašome dėl agresyvios NATO plėtros, nors to Vokietijos suvienijimo metu žadėta nedaryti“, – teigiama žygio dalyvių puslapyje.
Vienas žygio aktyvistų vokietis Ove Šattaueris, Rusijoje žinomas „supykusio vokiečio“ slapyvardžiu, yra dažnai Kremliaus propagandinių kanalų cituojamas blogeris. Šis veikėjas pats yra gyręsis, jog jo keliones į Rusiją apmokėjo Maskva, patį apgyvendino įspūdingame viešbutyje, padengė visas išlaidas.
Iš Maskvos sugrįžęs vokietis patraukė prie Ramšteino miesto esančios NATO priešraketinės vadavietės, kur surengė protesto akciją prieš aljanso veiksmus.
Prabilo apie Šaltojo karo metodus
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas Arvydas Anušauskas tikino, jog tokius „Taikos žygių“ organizatoriai neabejotinai sėdi ne kur kitur, o Kremliuje.
„Jie patys niekada neslėpė, su kuo jie dirba ir kas juos finansuoja. Vokietis O. Šattayueris net labai pasigirdamas vaizdo bloge rašo, kad „mane pakvietė į Maskvą, viską apmokėjo, geroje vietoje apgyvendino“ ir žmogus nemato tame jokios problemos. Bet save jis pozicionuoja kaip kovotoją už Vokietijos ir Rusijos draugystę, o kas trukdo šiai draugystei? Įvairūs NATO ir tokios, matyt, šalys Rytų Europoje, kaip Lietuva, kurios yra linkusios stiprinti savo saugumą, dalyvavimą NATO, o apie Rusijos veiksmus pasisako nedviprasmiškai“, – priežastį, kodėl „Taikos žygiai“ neaplenkia tokių valstybių kaip Lietuva, įvardijo A. Anušauskas.
„Šiuo atveju aš manau, kad Rusija, pamačiusi, kad „Naktinių vilkų“ baikerių žygiai iš Rytų į Vakarus buvo nesėkmingi, ėmėsi tos taktikos, kuri buvo išbandyta Šaltojo karo metais, tai yra burti judėjimus, kurie dažnai pavadinami judėjimais „už taiką“, juos finansuoti, savo žiniasklaidos priemonėmis Vakaruose juos perimti, suteikti jiems komunikavimo galimybes“, – apie Kremliaus propagandos mechanizmo veikimo principus kalbėjo politikas.
Anot jo, Lietuvoje tokie prorusiški veikėjai pritraukti mases žmonių savo idėjomis vargu, ar galėtų, tačiau Vokietijoje jie bendraminčių susilaukia nemažai.
„Jeigu kalbame apie Vokietiją, tai tokie veikėjai potencialo tikrai turi, prorusiškoms nuotaikoms potencialo yra. Vokiečiai visada stengiasi bet kokią kaina parodyti draugiškumą Rusijai – gal čia pokarinė trauma – nepaisydama Rusijos agresyvumo. Yra tokios nuostatos ir tam tikroje dalyje vokiečių visuomenės yra gyvos“, – aiškino A. Anušauskas.
Mato bandymą sukelti erzelį
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis akcentavo, kad Kremliaus finansuojami „Taikos žygiai“ iš tikrųjų nėra naujiena.
„Kyla klausimas, kokią auditoriją žmogus gali pasiekti tokie žygiai, kalbant ir apie Lietuvą. Galbūt kitose valstybėse, kur rusakalbių bendruomenės yra didesnės, tokios akcijos galbūt turėtų didesnio masto atgarsį, bet Lietuvoje vargu“, – pažymėjo V. Jurkonis.
Ko siekiama prorusiškų vakariečių žygiais į Maskvą, protestuojant prieš NATO plėtrą?
„Tokios visos iniciatyvos iš esmės tik kelią erzelį. Galbūt rastume žmonių, kurie pasisakytų už taiką, nežiūrėdami net į tą faktą, kas už šitos iniciatyvos slypi, kas ją finansuoja ir tai, kad iš principo kalbame apie agresorių, jo veiksmus Rytų Ukrainoje, apie finansavimo gynybai padidėjimą Baltijos šalyse, NATO susirūpinimą. Kita vertus, atsiras ir tokių, kurie visą tą puikiai suprasdami, labai aršiai pasisakys prieš ir daug diskutuos. Tam tikra prasme tai sukelia tokį šurmulį ir kartais nukreipia dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų.
Aš tokias keliones labiau traktuočiau kaip bandymą kelti susierzinimą ir bandymą nukreipti dėmesį, nes tokio rimtesnio poveikio, kalbant apie Lietuvą, nematyčiau. Tai, nereikia pamiršti, yra viena iš Kremliaus propagandos priemonių, nes ne paslaptis, kad Kremliaus pinigais yra finansuojamos tam tikros partijos, verslo struktūros Vakaruose“, – dėstė politologas.
V. Jurkonio teigimu, „Taikos žygių“ vienas tikslų paprastai būna siekis išprovokuoti konfliktą, kurį vėliau Maskvos kanalai galėtų išnaudoti savo auditorijai.
„Jeigu mes pradėtume labai garsiai ir aktyviai imtis veiksmų – drausti, neįleisti žygio dalyvių – tai bus vaizdas ar paveikslėlis tai pačiai Kremliaus propagandai ir tada tai būtų eskaluojama Rusijos vidinei auditorijai, sakant „žiūrėkite, kas čia per spaudos, susirinkimų, nuomonės suvaržymai“. Taigi, šiuo atveju tokia kelionė yra Kremliaus siekis išbandyti reakcijas, nuotaikas“, – aiškino politologas.
