Kiekviena įstaiga sprendžia pati
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova aiškina, kad kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į Vyriausybės ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijos centro rekomendacijas, pati sprendžia, kaip užtikrinti, kad paslaugos ir dabar būtų teikiamos.
Pavyzdžiui, Kauno rajono bendruomeniniai šeimos namai, reaguodami į dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo susiklosčiusią situaciją, atšaukė planuotas paskaitas ir mokymus, bet individualią pagalbą (psichologines, socialines, pedagogines, mediacijos konsultacijas) suaugusiems ir vaikams teikia. Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai karantino metu paslaugas taip pat teikia, bet tik nuotoliniu būdu: individualios psichologo konsultacijos teikiamos kasdien, o patogų laiką reikia iš anksto suderinti su centro psichologėmis. Šios įstaigos specialistai taip pat pasirengę teikti ir grupinę nuotolinę pagalbą šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus ir paauglius. Visą informaciją apie kompleksines paslaugas šeimai kiekvienoje šalies savivaldybėje rasite čia.
Anot K. Stepanovos, pagalba tėvams ir globėjams šiuo metu, kai vaikai visą laiką būna namuose, itin reikalinga, o nuotoliniu būdu rengiami mokymai ir konsultacijos pastaruoju metu yra vienas iš prieinamiausių ir saugiausių šios pagalbos teikimo būdų. Pašnekovė taip pat primena, kad specialisto konsultacijos tėvai gali kreiptis ir nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
„Ministerija tokią galimybę suteikia, finansuodama nemokamą „Tėvų liniją“, į kurią paskambinę tėvai ir globėjai gali pasikonsultuoti nuotoliniu būdu. Prie telefono budi ir šias paslaugas teikia profesionalūs psichologai. Su jais galima pasitarti dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, jie patars, kaip įveikti iššūkius, kilusius dėl vaiko elgesio, su jais galite aptarti ir problemas, kylančias kasdien bendraujant su vaiku bei kitus aktualius dalykus. Tokia pagalba ypač reikšminga karantino metu, kai tėvams kyla daugiau klausimų dėl vaikų drausminimo, priežiūros, santykių bei ieškant geriausio kylančių nesutarimų sprendimo varianto“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad šiuo metu tėvams gali kilti ir su dabartine situacija susijusių klausimų – pavyzdžiui, gali būti sudėtinga vaikams paaiškinti, kodėl negalima matytis su draugais ar lankyti senelių. „Kaip jiems tai geriau paaiškinti taip pat galite pasitarti su konsultantais“, – pataria K. Stepanova.
Kursai šalies savivaldybėse – nemokami
Naujos paslaugos, įskaitant pozityvios tėvystės kursus bei psichologų konsultacijas vaikus auginančioms ir sunkumų juos auklėjant patiriančioms šeimoms buvo sukurtos po to, kai 2017 metais Lietuva prisijungė prie valstybių, uždraudusių fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose, taip pat ir šeimoje.
„Šių paslaugų tikslas – padėti tėvams ir globėjams įveikti jiems kylančius sunkumus bei susidoroti su tais rūpesčiais ir iššūkiais, kurie natūraliai kyla visiems tėvams ar globėjams auklėjant ir ugdant vaikus. Pozityvios tėvystės kursai yra viena iš tokių paslaugų, o ją teikiančių užduotis – kartu su tėvais ir globėjais atrasti geriausius nesmurtinio vaikų auklėjimo būdus“, – aiškina SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė K. Stepanova.
Pašnekovė teigia, kad Lietuvoje vis daugiau tėvų pasisako prieš fizines ar psichologines bausmes vaikui, sąmoningai ieško kitų būdų juos sudrausminti ir spręsti konfliktines situacijas, pratina juos prie tam tikrų elgesio taisyklių, bet dalis tėvų vis dar laikosi nuostatos, jog kartais fizinės bausmės yra būtinos, nes tai esąs vienintelis būdas sudrausminti vaiką. „Būna ir tokių tėvų, kurie pripažįsta, jog auklėti vaiką smurtu yra blogai ir jie nelinkę taip elgtis, bet kartais – ypač kritinėse situacijose – dėl nuovargio ar streso jiems sudėtinga susivaldyti ir neperkelti neigiamų emocijų ant vaiko”, – apgailestauja ji.
K.Stepanova pabrėžia, kad ypač svarbu padėti tiems tėvams, kuriems trūksta socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku ir jį prižiūrėti, stinga gebėjimų kurti su juo stiprius pozityvius ryšius, nes sumažinus rizikas, kurios kyla vaikui, jis gali toliau augti šeimoje.
Tačiau pozityvios tėvystės kursai skirti ne tik tiems tėvams, kurie susiduria su krizinėmis situacijomis ar rizikomis. Jie skirti visiems tėvams. Šių kursų metu tėvai mokosi auginti vaiką kuriant su juo stiprius ir sveikus ryšius – suprasti vaiko poreikius, suvokti vienokio ar kitokio jo elgesio priežastis, valdyti savo pačių emocijas. „Grupinių užsiėmimų esmė ne auklėti tėvus, o kartu su jais spręsti kiekvienam tėčiui ir mamai svarbius klausimus, susijusius su vaiku, jo auklėjimu ir ugdymu, ruošimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje“, – sako K.Stepanova. Ji primena, kad šiuo metu pozityvios tėvystės kursus tėvai gali lankyti nemokamai, nes Lietuvoje nuo 2016 m. įgyvendinamas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai veiksmų planas, pagal kurį visos Lietuvos savivaldybės ėmė teikti kompleksines paslaugas šeimai, o viena iš paslaugų ir yra pozityvios tėvystės mokymai šeimoms, auginančioms vaikus.
Pašnekovė taip pat primena, kad prireikus skubios konsultacijos, tėvai ir globėjai gali kreiptis į jau minėtos „Tėvų linijos“ konsultantus. Be to, pozityvios tėvystės mokymus organizuoja NVO, dirbančios šeimos gerovės srityje. Paslaugos, kurias jos teikė ir teiks vėl, kai pasibaigus karantinui gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes, šeimoms taip pat yra nemokamos, nes jas finansiškai remia SADM. „Pasibaigus karantino laikotarpiui, tėvai ir globėjai vėl sugrįš į pozityvios tėvystės kursų auditorijas – dalysis rūpesčiais bei kartu su specialistais ieškos didesnių ir mažesnių problemų sprendimo būdų. Bet jie sugrįš ir su nauja, šiuo metu įgyjama patirtimi. Linkiu, kad ši patirtis būtų gera“, – sako K. Stepanova, dar kartą primindama, kad karantinas visose šalies savivaldybėse šeimai teikiamų paslaugų nesustabdė – jos teikiamos nuotoliniu būdu.
