Pradėjus verkti kaimynei, Santaros vaikų ligoninėje neatsilieka ir beveik mėnesiu anksčiau gimęs ankstukas. Ir nors jokios patologijos nėra, tėvai mažylio atsisakė, jam ieškomi globėjai. Kodėl – priežasčių, kaip sako medikai, niekas neįvardija. Tačiau viena iš jų – tėvai labai dažnai išsigąsta per anksti gimusio mažylio ir rūpesčių, susijusių su ankstyvu jo gimimu.
„Neišnešioto vaiko gimimas – stresas mamai ir visai šeimai. Neišnešiotas vaikas turi ir kvėpavimo problemų, ir širdelės, ir temperatūros reguliavimo. Kuo mažiau savaičių gimsta vaikas, tuo jis turi daugiau problemų“, – TV3 kalbėjo naujagimių skyriaus vedėja Rimutė Vaitkevičienė.
O kad rūpesčių netrūksta, paantrina ir ankstukų ambasadorė olimpinė prizininkė, irkluotoja Donata Vištartaitė-Karalienė. Pernai lapkritį jiedu su vyru Jonu tapo dviejų ankstukų – Povilo ir Dovydo tėvais. Kad gims ankstukai, šeimai nebuvo staigmena.
„Grėsė priešlaikinis gimdymas jau nuo dvidešimt aštuntos savaitės. Ir medikų dėka laimėjome visą mėnesį. Sunku apibūdinti ir emocijas, ir jausmus, kurie apima ištikus tai situacijai. Ypač kai visiškai tai ištinka netikėtai“, – pasakojo ankstukų mama Donata Vištartaitė.
Berniukams dabar penki mėnesiai, jeigu būtų gimę laiku, šiandien jie skaičiuotų tris. Šeima džiaugiasi, kad mažyliai stiprėja, bet prisipažįsta, pas medikus tenka lankytis ir ne po vieną kartą per mėnesį.
„Pas specialistus su ankstukais tenka reguliariai lankytis. Kartą per mėnesį pas neurologą, pas šeimos gydytoją, neretai išpuola vizitai ir pas ortopedus ir pas visa kita. Ir į raidos centrą dabar vaikštom“, – sakė D. Vištartaitė.
Sportininkės šeima džiaugiasi bent tiek, kad gydytojų nereikia ieškoti kituose miestuose. Prireikus galima grįžti iš ligoninės namo ir tuoj važiuoti atgal. Tačiau tauragiškei Dovilei pasisekė mažiau.
Ankstukės Amelijos Dovilė sulaukė trisdešimt antrąją nėštumo savaitę. Moteris rodo nuotraukas. Mažylė gimė vos kilogramo ir šimto gramų. Tad šeima mėnesius skaičiuoja tai Kauno, tai Vilniaus ligoninėse. Amelijai būtinos tam tikros procedūros. Važinėti iš Tauragės šeimai per toli, tenka gyventi Santaros vaikų ligoninėje. O ir šiaip, kaip sako Dovilė, atokiau nuo didmiesčių medikai ankstukų tiesiog bijo.
„Mus paleido iš Kauno klinikų po keturiasdešimt keturių parų. Dabar tiksliai nepasakysiu, bet buvom apie du kilogramus. Ir kaip ir priklauso, po trijų parų turi ateiti gydytoja, apžiūrėti mūsų, tai net bijojo prie jos prisiliesti. Tai sako gal galit ją nurengti… pasverti reikėjo, viską. Tai viską aš dariau, nes daktarai kaip ir bijo tokių mažučių“, – pasakojo ankstukė mama Dovilė Šlekytė.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovai sako, kad gydytojai ne tik bijo imti vaikus į rankas, bet ir neturi pakankamai žinių, kaip juos gydyti.
„Kaimai ir miesteliai neturi galimybės atvežti savo vaikelio į tam tikrą centrą, kad sektų jo sveikatą, ir raidą tikri specialistai. Įprastai net ir didžiųjų miestų ligoninėse gydytojai neturi žinių, ką ir kaip turėtų daryti su ankstukais“, – teigė „Neišnešiotuko“ atstovė Jolanta Grigorjevienė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tik skėsčioja rankomis. Esą medikai patys turi rūpintis tobulėjimu, o didieji centrai su profesionalia, specialia pagalba kol kas bus tik Vilniuje ir Kaune. Tiesa, šį tą ankstukams valdžia visgi žada.
„Turime diskusiją dėl pediatrinės raidos specialistų atsiradimo regionuose, rajonuose. Yra šiai dienai analizės daromos, kad tokios specialistų komandos atsirastų. Ir plėtojam ankstyvos raidos reabilitacijos paslaugas“, – sakė SAM laikino kanclerė Odeta Vitkūnienė.
Neaišku, kada kalbos taps darbais. Mat viskas priklauso ne tik nuo tėvų norų ir poreikių, bet ir nuo finansinių šalies galimybių. O kol kas pastebima, kad ankstukų gimimas nemąžta. Per metus jų gimsta apie tūkstantį. Ir turi jie įvairiausių negalavimų.
Išsamiau – TV3 reportaže.
