Iš kone 190 pasaulio valstybių, kuriose nerekomenduojama vandenį gerti tiesiai iš čiaupo – ir Lietuvos vardas. Lietuva ir Latvija su Bulgarija sąraše atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Somalio, Fidžio ar Gambijos.
Teigiama, kad šiose šalyse vandenį reikia pirkti arba virinti. Daugiau Europos Sąjungos valstybių čia nėra, o sąrašą sudarė Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras. Informacija skirta turistams, ją publikavo ir didieji užsienio naujienų portalai, taigi neigiamą ir klaidingą įspūdį apie mūsų šalį galėjo susidaryti daugybė potencialių keliautojų. Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnyba tokia naujiena stebisi, esą per metus atliekama per 160 tūkst. geriamo vandens mėginių tyrimų.
„Tik 4 proc. tyrimų neatitiko reikalavimų. Ir tai – didžioji dalis dėl tokių dalykų kaip drumstumas, geležis, amonis, kurie yra visiškai nesietini su poveikiu sveikatai. Tokį vandenį tikrai drąsiai galima gerti iš čiaupo“, – TV3 sakė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė.
Vien šioje, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, per dieną ištiriama apie pusšimtis žmonių atneštų mėginių. Visgi, kaip pasakoja poskyrio vedėja, retas kuris sukelia įtarimų. Atvirkščiai, esą visoje Lietuvos teritorijoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra puikios kokybės. Ir dar – gerokai švaresnis negu valstybėse, kurias atmintinė turistams įvardija kaip pavyzdines. Tarkime, Skandinavijoje.
„Jų pagrindinis vanduo tiekiamas iš upių, ežerų, todėl jie daug daugiau turi išvalyti tą vandenį, kuris yra nepritaikytas žmogui. Mūsų vanduo yra natūralesnis ir švaresnis, todėl dažnai Lietuva vadinama turtinga vandeniu. Šalis, kurios auksas yra grynas gėlas giluminis vanduo“, – teigė poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė.
Tad kaip mūsų auksas amerikiečių buklete tapo pavojingu sveikatai? Ir dar – su prierašu, kad užterštas vanduo gali sukelti baisias ligas – cholerą, hepatitą A, poliomielitą? Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad greičiausiai įvyko nesusipratimas.
„Kodėl taip atsitiko, reikia aiškintis. Galbūt tai tiesiog nesusikalbėjimas dėl duomenų pateikimo“, – teigė V. Galdikienė.
Kaip aiškina inspektorė, į tarnybą prašydama informacijos iš tiesų kreipėsi Lietuvos ambasada. Ji duomenis turėjo persiųsti minėtam Ligų kontrolės centrui. Tai turbūt ir padaryta, tačiau greičiausiai valstybės skirtingai supranta, kas yra saugus vanduo.
„Jis vadovaujasi ne šalies pateiktais duomenimis, bet PSO ir UNICEF jungtinio monitoringo duomenimis“, – aiškino V. Galdikienė.
Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad vanduo šalyje yra saugus, jei reikalavimus atitinka bent 97 proc. tiekiamo vandens. Tačiau kabliukas gali būti tas, kad penktadalį viso vandens Lietuvos gyventojai gauna iš šulinių ir gręžinių, o jų kokybė iš tiesų prastesnė.
„25 proc. viršija nitratai, apie porą procentų viršija nitritai. Taip pat, šuliniai, esantys šalia pelkių, durpynų dažnai viršija toks organinių rūgščių kiekis“, – sakė G. Jankovskienė.
Specialistė ragina šulinius ar gręžinius išsikasusius žmones vandenį tirtis dukart per metus – pavasarį ir rudenį. O štai geriantiems centralizuotai tiekiamą vandenį sukti galvos esą neverta, tik retkarčiais pasidomėti tiekėjų daromais tyrimais.
Tiesa, pernai didelį nerimą žmonėms pasėjo keliose vietose rasti normas viršijantys pavojingo sveikatai arseno kiekiai. Dėl ko taip atsitiko, dar tiriama. Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina dar bandysianti kontaktuoti su amerikiečiais ir siekti, kad Lietuvą su trečiosiomis pasaulio šalimis palyginanti informacija būtų ištaisyta.
Iš Jungtinių Valstijų pernai į Lietuvą atvyko beveik 50 tūkstančių turistų. O iš viso čia apsilankė milijonas 700 tūkstančių keliautojų, tai yra – dešimtadaliu daugiau nei užpernai.
Išsamiau – TV3 reportaže.
