Pentagone parengtas masinės oro atakos, nukreiptos prieš 1200 taikinių Irano teritorijoje, planas. Sutinkamai su juo visas Irano karinis potencialas būtų sunaikintas per 3 dienas, praneša britų dienraštis „The Times“.
„Nixon Center“ tyrimų centro vyriausiasis nacionalinio saugumo ir terorizmo ekspertas Alexis Debatas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV strategai prieš Irano branduolinius objektus ruošia „ne smeigtuko dūrių“ strategiją . „Jie rengiasi kone visiškai sutriuškinti Irano ginkluotąsias pajėgas“, - pabrėžė jis.
A. Debatas skaitė pranešimą žurnalo „National Interest“ surengtoje konferencijoje, atspindinčioje konservatyvų požiūrį į JAV užsienio politiką. Ekspertas D. Britanijos dienraščiui „Sunday Times“ pranešė, kad JAV karinė vadovybė priėjo šią išvadą: „Ar būtų surengta „segtuko dūrio“ ataka, ar plataus masto karinė kampanija – iraniečių reakcija bus viena ir ta pati“. Tai, pasak Debato, „labai protingas strateginis apskaičiavimas“.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas G. W. Bushas Irano adresu išsakė keletą griežtų pastabų, apkaltinęs Teheraną, kad dėl jo kaltės Artimieji Rytai atsidūrė „branduolinio holokausto šešėlyje“. Jis perspėjo, kad JAV ir jų sąjungininkai pasirengę karinei priešpriešai su Iranu, „kol dar ne per vėlu“.
Vienas „The Times“ šaltinių Vašingtone pranešė, kad prezidento Busho administracijoje „kyla temperatūra“. Busho žodžiai, pasak jo, buvo skirti „ne vienai auditorijai“, tai yra, būtent Iranui ir tiems Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariams, kurie bando sušvelninti griežtą trečiąją rezoliuciją Iranui dėl Jungtinių Tautų draudimo sodrinti uraną nepaisymo.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) praėjusią savaitę pranešė pasiekusi „svarbų tarpusavio supratimą“ su Iranu dėl jo branduolinės programos, pažymėjusi, kad urano sodrinimo tempai sulėtėjo. Teheranas pažadėjo iki lapkričio atsakyti į didžiąją TATENA klausimų dalį, tačiau Vašingtone manoma, kad šitaip jis bando išvengti naujų sankcijų. Iranas ir toliau tvirtina viso labo vykdantis tik branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais programą.
Šiuo metu Bushas linksta prie diplomatinio konflikto sprendimo būdo, nors ir mano, kad Teheranas stengiasi sukurti branduolinį ginklą, rašo „Times“. Pasak vieno patikimo šaltinio, Vašingtone manoma, kad jei karinis konfliktas būtų neišvengiamas, protingiausia būtų smogti Iranui greitą ir labai galingą smūgį.
Izraelis, pareiškęs, kad neleis Iranui įgyti branduolinio ginklo, taip pat pasiruošęs smogti oro smūgius ir, teigiama, atakuos tuo atveju, jei amerikiečiai atsisakytų savo operacijos.
Irano opozicinės Nacionalinės pasipriešinimo tarybos (NCRI) atstovas Alireza Jafarzadehas, aptikęs iraniečių urano sodrinimo gamyklą Natanze, pareiškė, kad TATENA tik tempia laiką. „Į kai kuriuos branduolinius objektus TATENA atstovai nė kojos nėra įkėlę, - tvirtina jis. – Jie teisina režimą, kuris buvo užkluptas sukčiaujant.“
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas prieš kelias dienas supykdė Busho administraciją savo pažadu “užpildyti valdžios vakuumą“ Irake. Vašingtonas įsitikinęs, kad Iranas svetimomis rankomis jau kariauja su amerikiečiais Irake, pastebi „The Times“.
Karo tyrimų institutas neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje nedviprasmiškai vartojamas „karo svetimomis rankomis“ terminas. Joje teigiama, kad sunitų sukilimams ir „Al Qaedos“ veiksmams tampant „vis labiau koordinuotiems“ Irano įsiveržimas – „artėjanti nauja didelė problema, su kuria teks susidurti koalicijai“.
Bushas pažymėjo, kad, nepaisant iškilmingų Irano pasižadėjimų prisidėti prie saugumo situacijos Irake stabilizavimo, pastaraisiais mėnesiais dėl Irano tiekiamų ginklų JAV bazių ir amerikiečių kareivių užpuldinėjimų skaičius išaugo.
Tai iš dalies gali paaiškinti Busho nepasitikėjimą Iranu, rašo „The Times“. Tačiau, Debato manymu, kariniuose Pentagono planuose numatyta pasitelkti tiek daug kariuomenės, kad jie sunkiai galėtų būti įgyvendinti, nes rimtai susilpnintų Amerikos pajėgas Afganistane ir Irake.
