Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad žiūrint dvidešimt metų į priekį, tendencijos labai nepalankios. Šiai dienai 10 dirbančiųjų tenka 3 pensinio amžiaus žmonės. Po trisdešimt metų šis pensinio amžaisu žmonių skaičius padvigubės. Prognozuojama, kad po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln.
„Reiškia, kad našta ji labai apsunksta. Akivaizdu, kad pensinė sistema tampa suspausta replėmis iš dviejų pusių. Dirbančiųjų ir mokančiųjų skaičius mažėja, o pretenduojančių į pensiją skaičius didėja, jis pasikeičia pakankamai dramatiškai. Nieko nedarant galima tikėtis mažesnių pensijų. Šiai dienai, vidutinio atlyginimo dydis 43 proc. su vidutine pensija.
Jei nieko nedarom, tas pakaitumas mažėja. Jis gali kristi vos ne per pusę, o tai reiškia, kad turės tiesioginę įtaką pensijų dydžiui“, - kalbėjo jis.
Pasak V. Vasiliausko, esminiai neigiami faktoriai darantys įtaką pirmai pakopai: emigracija ir šešėlinė ekonomika. Jo teigimu, Lietuvoje ketvirtadalis visos ekonomikos – šešėlinė.
„Deja, esame ES uodegoje – 4 nuo gali pagal šešėlinės ekonomikos mastus. Už mus didesnį šešėlį turi tik Rumunija, Bulgarija, Kroatija. Tai kaip vėžys, kurio neišgydžius nieko negalime tikėtis, be šešėlio išsprendimo taip ir liksime šešėliai pasaulyje“, - mano jis.
Be to, problemų matoma ir antrojoje pensijų pakopoje.
„Atsižvelgiant į jų amžių didžioji dalis kaupia netinkamame fonde: prisiima per didelę arba per mažą riziką. Kuo esi jaunesnis, tuo turi didesnę riziką prisiimti, nes ilgesnį laiką kaupsi, dalyvausi ir ta rizika išsilygins, kad tampi brandesniu tada mažiau investuok ir konservatyviau. 70 proc. antros pensijų pakopos sistemos dalyvių nepaiso to. Tokiu būdu rizikuojama neuždirbti pakankamos grąžos arba arba kyla lėšų praradimo grėsmės“, - teigia jis.
Siūlo asmenines sąskaitas, bei ilgiau dirbti
Lietuvos banko ekonomistų ir mokslininkų rengto tyrimo pagrindu Lietuvos banko valdyba patvirtino pasiūlymų paketą, kuris padėtų atremti iššūkius. Šiuo metu šie siūlymai jau pateikti Finansų ministerijai.
V. Vasiliausko teigimu, reikia užtikrinti ilgalaikį fiskalinį pirmos pensijų sistemos pakopos tvarumą atsižvelgiant į iššūkius keliančias ekonomines ir demografine sąlygas.
„Nustokime spekuliuoti dėl „Sodros“ bankroto, nesu matęs normalios valstybės, kuri be pirmos pakopos veiktų. Jei jos nebus, šitos smėlio dėžės taip pat nebus. Pirma pakopa turi būti sietinas su įmokomis ir išmokomis. Be to, turi būti nelygybės mažinimas. Vien pensijų sistema, to neišspręs. Tai didesnio masto problema, tad reikia ir politikų indėlio“, - mano V. Vasiliauskas.
Pirmiausia siūloma įteisinti asmenines sąskaitas, kurios tvirtu ryšiu susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą išmokėti, o gyventojas kiekvieną dieną galėtų pasižiūrėti, kokia suma bus sukaupta.
„Tai virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus įmokų sumokėjo, kokių išmokų senatvėje gali tikėtis, ji gali pakeisti papildomojo einamojo finansavimo dalį. Pagrindinis siekis tai skaidrumas: aiški sąsaja tarp įmokų ir būsimų pensinių išmokų. Pagrindinis akcentas būtų įmokėtų įmokų dydis. Stabilizavimo mechanizmas, sistema atspari šokams. Pirma pensijų pakopa susijusi su ekonomine situacija valstybėje, gerais laikais reikia kaupti stabilizavimo fondą, kad tuos nelygumus išlygintume“, - teigia Lietuvos banko vadovas.
Sąskaitų grąža būtų papildomai indeksuojama atsižvelgiant į ekonomikos augimo tempą. Kad pensijų sistemos I pakopa būtų atsparesnė šokams ir tinkamai reaguotų į numatomą visuomenės senėjimą bei emigraciją, reikėtų taikyti ir automatines įmokų ir (arba) pensijų išmokų stabilizavimo priemones, t. y. asmeninių sąskaitų grąža būtų tikslinama ir pagal tam tikrus demografinius parametrus. Asmeninių sąskaitų grąžos parametrus siūloma nustatyti nepriklausomai institucijai, kad pensijų sistema netaptų politinio ciklo įkaite.
Lygiagrečiai siūloma įsteigti rezervinį fondą, kuris leistų stabilizuoti pensinio amžiaus žmonių pajamas kriziniu laikotarpiu.
Kita priemonė, siūloma taikyti lankstesnes galimybes dirbti pensinio amžiaus žmonėms. Pasak V. Vasiliausko, jaunų žmonių dalis mažėja, todėl būtina skatinti vyresnius žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, suteikti galimybes dirbti ne visą darbo dieną dirbti.
Numačius tinkamas paskatas ir užtikrinus, kad pinigai nemažėtų žmogui, pasak V. Vasiliausko, tai padidintų norinčių ir galinčių dirbti pensininkų motyvaciją likti darbo rinkoje ilgiau, o išėjimo į pensiją laikas taptų labiau savanoriškas.
„Kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje žmogų – būtinybė, įvertinus didelį darbingo ir vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus santykio pasikeitimą“, - sako V. Vasiliauskas.
Kaupimo rizika būtų parenkama automatiškai
Be visa to, siūloma įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje.
„Mes jau 2013 m. esame pasakę kad tinkamas kaupimas II pakopoje duoda papildomą rezultatą iki 15 proc. Esame įvairių istorijų turėję, pensijų fondo vieneto padidėjimas vidutiniškai per dešimt metų buvo 2,8 proc., o BVP augimas tikrai didesnis. Paskutinis penkis metus imant, situacija geresnė, bet vis tiek vidutiniškai BVP augimas didesnis. Infliaciją viršija, su ja tvarkoje viskas. Pagrindinė žinutė čia ta, kad kaupimo mastas nepakankamas. Šiai dienai antroje pakopoje turime maždaug 1,2 mln. dalyvių, o realiai mokančių gerokai mažiau, trečdalis dingę“, - tikina Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos banko analizėje rašoma, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra pasyvūs, nėra linkę keisti savo fondo, t.y. priderinti jį prie savo rizikos profilio. Įteisinus gyvenimo ciklo investavimo strategijas, pensijų kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai, tai užtikrintų didesnę dalyvių interesų apsaugą.
„Jame automatiškai žmogus pasiekęs tam tikrą amžių peršoktų į kitą fondą priklausomai nuo rizikos. Žmogui bręstant rizika turi mažėti ir turi šokinėti per visą gyvenimo ciklą į tuos rizikos fondus. Tai reikia sistemiškai įgyvendinti“, - idėjas pristatinėjo jis.
Lietuvos bankas jau yra parengęs ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikęs pokyčius numatančius teisės aktų projektus.
Paskutiniu siūlymu norima paskatinti deramo lygio kaupimą, nes kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką.
„Vis dėlto toks papildomas kaupimas turi būti pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms. Todėl būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimas nėra pakankamas, kad žmogus turėtų pakankamas pajamas senatvėje. Taip pat reikia užtikrinti, kad bendras įmokų į fondus lygis nebūtų mažesnis, nei jis buvo planuotas tuo metu, kai buvo pradėta kurti pensijų sistema. Būtina išsaugoti dalyvių galimybę savo noru didinti įmokas iš gaunamo darbo užmokesčio ir šią galimybę palaikyti“, - rašoma analizėje.
V. Vasiliauskas pristatymą užbaigia pabrėždamas, kad visos reformoms reikalingas politinis susitarimas.
Kiek reformų įgyvendinimas kainuotų, ir kiek galėtų sumažėti šešėlinė ekonomika Lietuvoje, kol kas - neaišku.
Pensijų fondai daliai siūlymų pritaria
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija vadovas Šarūnas Ruzgys teigia iš esmės pritariantis Lietuvos banko siūlymams. Anot jo, tiek ciklinis investavimas, kai fondas pagal žmogaus amžių nustato rizikas, tiek ir pats skatinimas kaupti daugiau yra teisingi žingsniai, rašo BNS.
Visgi, pasak jo, pensijų fondai negali pritarti prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“.
„Mes kategoriškai prieštarautume bet kokiam prievartiniam keliui. Žmogaus turi būti atsiklausiama visais atvejais. Arba jis sutinka prisidėti papildomai, arba sutinka, kad būtų jo turtas grąžintas į „Sodrą“. Bet jeigu kalbama apie automatinį grąžinimą, kai neprisideda pats, tai manau, čia dar teisininkai nepasisakė“, - žurnalistams antradienį sakė Š.Ruzgys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad net ir nepasiekus anuiteto išmokų, vis vien sukaupiama daugiau nei „Sodroje“: „Iš principo sukaupta daugiau nei sumažėjo „sodrinė“ pensija.
