Pradėdamas daugiau nei 450 kilometrų atkarpą iki šios nakties bivako, Benediktas Vanagas džiaugėsi, jog ši diena buvo lengvesnė. Nepaisant nuleisto rato, didesnio pasiklydimo ir nesėkmingai broliams Coroneliams paskolintų „sandtrackų“ (specialūs paklotai, padedantys išvažiuoti iš smėlio), ekipažas etapą baigė 18-ojoje vietoje, lyderiui Stefanui Peteranseliui nusileidę valanda ir beveik 10 minučių.
„Šiandienos greičio ruožas – iš dviejų dalių. Pirmoji praėjo gana sklandžiai. Nepaisant to, kad buvome prakirtę ratą. Penkios minutės sustojimo keičiant jį. Antroji dalis su ganėtinai sudėtingomis kopomis ir iš esmės vienas pagrindinis dalykas tas, kad pasiklydome. Manau, praradome nemažai laiko, bet, nepaisant to, greičio ruožą įveikėme, dar teko truputėlį kastuvais pasimosikuoti, turint galvoje, kad vakar buvo tokia viena iš turbūt sudėtingiausių dienų mano gyvenime, tai šiandieną truputį geriau“, – pasakojo Benediktas.
Nors didesnių techninių problemų ekipažas išvengė, be nuostolių neapsiėjo: „Sustojome prie brolių Coronelių, jie paprašė, kad paskolintume „sandtrackų“. Pasižiūrim, jog neturim – pametėme. Toks niuansas. Kai pameti „sandtrackus“, supranti, kad nereikia užstrigti“, – įspūdžiais dalijosi Benediktas.
Anksčiau ekipažas prarado ir vieną iš galinių automobilio sparnų.
„Jei atvirai, net nežinau kur yra. Kai sustojome pirmojoje greičio ruožo dalyje keistis ratą, pamačiau, kad sparnas mosikuojasi. Šiaip niekur jo nekabinome. Matyt, atmosferos poveikis labai didelis. Žinote, automobiliuose visos nereikalingos detalės nukrenta, bet greičiui tai įtakos nedaro, o bivake turime kitą, tad užsidėsime ir būsime kaip nauji“, – po keleto dienų pertraukos juokavo pilotas.
Šis itin sudėtingas ir varginantis smėlio epizodas Dakaro ralyje baigtas. Rytoj maratonas keliasi į Boliviją, kur savo dalyvius kankins aukštikalnėmis, tačiau leis atsigauti nuo smėlio vonių. Greičio ruožai taps greitesni, labiau primins klasikinio ralio atkarpas.
