Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja distanciją įveikė per 1:21.27 min. ir nuo medalių atsiliko šiek tiek daugiau nei sekunde.
M. Maldonis po plaukimo teigė, kad viską pavyko išpildyti taip, kaip norėjosi, o aukšta penkta vieta labai džiugino.
Su žurnalistais taip pat bendravęs Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos prezidentas Romualdas Petrukanecas pabrėžė, kad didelis laimėjimas jau buvo patekti į olimpines žaidynes.
„Čia yra ne vien tik olimpinės žaidynės. Patekimas į tas olimpines žaidynes buvo labai įtemptas. Buvo vienintelis šansas – praėjusių metų pasaulio čempionatas, iš kurio tik 8 valtys pakliuvo, o kitų šansų nėra.
Žaidynėse silpnų nėra ir tu niekada nežinai, kurių geriau iššaus. Ta penkta vieta yra labai gerai“, – reziumavo jis.
Pavyksta pagauti komandinę dvasią
Keturvietėje valtyje besivaržantiems sportininkams labai svarbu surasti bendrą ritmą, o tam svarbu ir tinkamai atrinkti pačius baidarininkus.
R. Petrukanecas pasakojo, kad kartais komandoje ir būna nesutarimų, tačiau svarbiausių startų metu pavyksta viską išlyginti.
„Keturi skirtingi žmonės, trys skirtingos pasaulėžiūros, požiūris į sportą, požiūris į gyvenimą. Tikrai yra sunku juos visus sukontroliuoti, nes kiekvienas su savo ambicijom, kiekvienas savo turi viziją.
Mūsų tokia sporto šaka, kad pas mus nuolat keičia olimpinius nuotolius. Sportininkai yra atėję iš įvairių rungčių su skirtingu nusiteikimu.
Tie, kurie individualistai, vienvietininkai, tai jie į save susitelkę. Komandinėje valtyje yra draugystė ir bendras jautimas situacijos. Visada yra kampų, didelių kampų, bet per pasaulio čempionatus, olimpinėse žaidynėse mums išeina susiburti į vieną komandą ir padaryti savo darbą“, – džiaugėsi LBKIF prezidentas.
Ketveriukė išsiskiria ir tuo, kad pusė jos komandos narių yra iš vienos šeimos. Tai – Mindaugas ir Simonas Maldoniai.
„Broliai, bet vienas yra Simas, kitas yra Mindaugas, nekreipiame dėmesio. Aišku, jie vienas kitą palaiko, pažiūri. Jeigu būna vidinis balsavimas, tai galima pasakyti, kad yra korupcija“, – juokėsi pašnekovas.
Tiesa, tokiuose plaukimuose iš anksto prognozuoti labai sunku. Anot R. Petrukaneco, viską lemia starto akimirka.
„Nėra lengva. Kaip ir čia – viename plaukime laimi viena valtis, kitame – kita. Mes vos į pusfinalį pakliuvome dėl mažos klaidos. Ten 0,1 sekunde vėliau pradėjome plaukti, o finiše tai pavirto į sekundę. Kai pakliūni į finalą, tu gali kovoti dėl medalių.
Amerikietiški kalneliai. Kaip pasiseks tą dieną, tą minutę, kaip papūs vėjas, kas gaus sėkmės, kas gaus gerą savijautą, kas atsigaus greičiau. Viskas susideda į vieną, tu tik lauki to momento, kai bus startas“, – sakė jis.
Numatytas rezultatas
Nors baidarininkai džiaugėsi pasiekta penktąja vieta, tačiau R. Petrukanecas sakė, kad būtent tokio rezultato jie ir tikėjosi.
„Mes matėme save tarp 5-7 vietų, nes yra labai stiprios komandos, kurios yra pirmos keturios, bet tuo pačiu mes juos lenkiame per pasaulio etapus, čempionatuose atitinkamuose.
Tu žiūri, kaip tu jautiesi dabar. Jei jautiesi gerai, tai būna gerai. Tikėtina vieta buvo. daugiau vilčių buvo dedama į sėkmę dėl oro, bet galiausiai vis tiek viskas savo vietose yra.
Gaila, to šuoliuko nebuvo didelio, bet išsilaikėme“, – kalbėjo jis.
Kiek sunkiau startuoti galėjo būti jau minėtam Mindaugui Maldoniui. Olimpinių žaidynių starte sportininkui per dieną teko irkluoti net keturis kartus – dukart su keturviete baidare, dukart su dviviete.
„Mes buvome pasiruošę olimpiniams startams, nors matėte, kad jis voliojosi ant žemės po kiekvieno plaukimo. Mes žaidynėse didelėse valtyse nusprendėme varyti maksimumu, išsikrauti, buvome pasiruošę tokiems dalykams. Visą žiemą nusiteikinėjome ir Mindaugas gana greitai atsigaudavo.
Po keturių startų jėgų gal ir turi, bet nėra tos ugnelės. Zombio akys, kai tu važiuoji vėl ir vėl“, – tokio intensyvumo kainą atpasakojo R. Petrukanecas.
Apskritai, dažniausiai Lietuvos baidarininkai po atrankos keliaudavo tiesiai į pusfinalį, tačiau šiose olimpinėse žaidynėse jiems teko pasivaržyti ir ketvirtfinalio etape.
„Realiai pas mus būna atrankinis, pusfinalis ir finalas. Atrankiniame būdavo 90 proc., pusfinalyje 98 proc., o finale – 100 proc. Dabar dar ketvirtfinalis ir nežinai, varyti ar nevaryti. Truputėlį sunku nusiteikti. Kai padarė tokią sistemą, tai tu nesusigaudai, nes naujos taisyklės. Labai sunku tai įvertinti.
Tu galvoji, kad esi stiprus, truputį atsipalaiduoji ir jau viskas. Tikrai buvo sunku. Buvo pasiruošęs, bet tos ugnelės trūko, tų kelių dešimtųjų ir viskas būtų kitaip“, – svarstė LBKIF prezidentas.
