Kai kuriems automobilių gamintojams tiesiog nėra lemta džiaugtis ilgamete plėtra ir džiuginančiu pelnu, bet tai šlovės ir visuotinio pripažinimo ištroškusiems verslininkams ne motais.
Pasiturintys verslininkai ar netgi kai kurie gamintojai pasiknisa savo archyvuose ir atgaivina jau visų užmirštą pavadinimą, o kiti pasielgia dar radikaliau ir bando prikelti markę.
Vis dėlto, kai kurios improvizacijos pavyksta. Tiesiog užtenka pažvelgti į „Mini“, „Abarth“, ar „Bugatti“ markių sėkmę, tačiau šį kartą džiaugsimės ne pavykusiais bandymais. Šį kartą pateiksime penkis bandymus, kuriuos reikėtų priskirti prie „Nepavykę bandymai“ grafos.
MAYBACH
Pavydas, ko gero, yra didžiausią skausmą kelianti emocija, nes būtent dėl pavydo „Daimler“ koncernas panoro iš pelenų prikelti tik aukštuomenei skirtą „
Maybach“.
Po to, kai BMW atliko nuostabų darbą su „Rolls-Royce“, tokio paties gamintojo užsimanė ir „Daimler“. Šio koncerno vadovai užsimanė sukonstruoti patį geriausią prabangų sedaną. Kaip pasakė, taip ir padarė.
„Maybach 57“ ir „Maybach 62“ vardu pavadinti limuzinai iš ties buvo įspūdingi. „Daimler“ siekdama sutvirtinti naujai atgimusios markės įvaizdį, į pagalbą pasitelkė netgi
„Maybach“ įkūrėjo anūką Ulrichą Schmid-Maybach bei įžymų golfo žaidėją Nicką Faldo.
Daugeliu atveju „Maybach“ limuzinai buvo giriami dėl komforto ir technologinės pažangos, tačiau šių liaupsių neužteko. Nuo 2002 iki 2013 metų „Daimler“ visame pasaulyje pardavė vos 3000 ištaigingų limuzinų. Atsižvelgiant į koncerno investicijas ir ambicijas – tai apgailėtinas rezultatas.
DE TOMASO
Kadaise „
De Tomaso“ galėjo lygiuotis su „Ferrari“ arba „Lamborghini“. Tam tikru laikotarpiu
„De Tomaso“ netgi vadovavo kelioms skirtingoms markėms: „Maserati“, „Innocenti“ ir „Moto Guzzi“, tačiau visi bendrovės pasiekimai buvo užmiršti 2004 metais, kai „De Tomaso“ paskelbė bankrotą, o tai išjudino labai nevykusias markės prikėlimo procedūras.
Pirmasis bandymas atgaivinti šią markę įvyko 2008 metais. Tuomet potencialus pirkėjas siekė įsigyti ne tik „De Tomaso“ prekinį ženklą, bet ir gamyklą, kurioje būtų galima projektuoti, gaminti ir testuoti būsimus „De Tomaso“ automobilius. Šis planas, deja, nepavyko.
Antrasis bandymas įvyko 2011 metais. Šį kartą markės atstovai pristatė ambicingus planus, netgi pilnai funkcionuojantį prototipą, tačiau gaivinimo planą organizavę verslininkai vėjais paleido 7,5 mln. eurų investicijų ir pateko į policijos pareigūnų akiratį.
Trečiasis bandymas įvyko 2015 metais. Tuomet Honkonge įsikūręs investicinis fondas už 1,05 mln. eurų įsigijo „De Tomaso“ prekinį ženklą ir praėjusiais metais pademonstravo ribotos laidos „De Tomaso P72“.
DIATTO
Vos 24 metus egzistavęs automobilių gamintojas per itin trumpą laiką sugebėjo pasiekti įspūdingų pergalių. Pavyzdžiui, praėjus vos vieneriems metams nuo bendrovės įkūrimo,
„Diatto“ nugalėjo 1800 kilometrų lenktynėse. „Diatto“ automobiliai taip pat nugalėjo 7 valandų ištvermės lenktynėse Šveicarijoje ir 4000 kilometrų lenktynėse Italijoje.
„Diatto“ taip pat gamino itin kokybiškus aukštesnės klasės automobilius, kurių rėminę konstrukciją netgi naudojo „Bugatti“, tačiau keletas neracionalių sprendimų ir nestabili ekonomika 1929 metais privertė nutraukti automobilių gamybą ir susikoncentruoti į pelningesnes sritis.
Praėjus beveik 80 metų, „Diatto“ vardas tarptautinėje arenoje suskambėjo dar kartą. Tik už šį žygdarbį istorinės technikos entuziastai galėjo dėkoti
„Zagato“ – Italijoje įsikūrusiai bendrovei, kuri trečiame dešimtmetyje glaudžiai bendradarbiavo su „Diatto“.
Įžymios dizaino studijos vadovai siekdami tinkamai paminėti „Diatto“ jubiliejų, sukonstravo klasikinį „GT“ klasės automobilį, kurio galinius ratus suko „Maserati“ 8 cilindrų variklis.
Pagal pirminį planą „Zagato“ tikėjosi pradėti ribotą serijinę gamybą ir galbūt užimti nišą, kuri leistų patenkinti įnoringų klientų norus. Deja, ekonomikos krizės pradžioje pasirodęs modelis sudomino tik du automobilių kolekcionierius.
LAGONDA
1906 metais įkurta automobilių kompanija šiuo metu priklauso
„Aston Martin“. Iš tiesų, britams priklauso tik „Lagonda“ prekinis ženklas, kurį „Aston Martin“ siekė atgaivinti ne vieną kartą.
„Aston Martin“ šį skambų vardą naudojo ant kelių skirtingų modelių, tačiau patį ryžtingiausią žingsnį „Aston Martin“ žengė 2008-aisiais, kai pristatė keletą įspūdingai atrodančią visureigio koncepciją.
Pagal pirminį planą „Lagonda“ turėjo projektuoti tik ypatingai prabangius, išskirtinius, aukštos klasės automobilius, kurie patenkintų išpuikusių milijonierių poreikius.
Iš pradžių „Lagonda“ vardas buvo uždėtas ant ištaigingo ir fenomenaliai atrodžiusio SUV prototipo, kurio ratus suko 12 cilindrų variklis, tačiau dėl neįvardintų priežasčių prabangaus visureigio projektas buvo išmestas į šiukšlių dėžę.
Praėjus porai metų, „Aston Martin“ vėl nusprendė sugrąžinti „Lagonda“ vardą. Tik šį kartą jis buvo uždėtas ant ribotos laidos sedano, kurių britai pagamino vos 200 vienetų.
Dabar „Aston Martin“ teigia, jog „Lagonda“ vardas vėl sugrįš. Šį kartą naujo „Lagonda“ projekto pasirodymas numatytas 2025.
MELKUS
Labai nenustebtume, jeigu
„Melkus“ vardą išgirdote pirmą kartą. Jis bent kažkokią prasmę teikia tik Vokietijos automobilių pramonės istorija besidomėjusiems entuziastams.
„Melkus“ vardas nuo 1959 iki 1986 metų buvo dedamas ant sportiškų, įvairios konfigūracijos automobilių, kurie buvo skirti ne tik bendro naudojimo keliams, bet ir tam tikroms autosporto disciplinoms.
Nors „Melkus“ nėra toks istoriškai svarbus kaip „Ferrari“ ar „Porsche“, šios markės įkūrėjo palikuoniai 2006 metais panoro sugrįžti į automobilių kūrimo verslą ir sportiškų kupė gerbėjams pristatė „Melkus RS2000“. Tai buvo lengvutis, galiniais ratais varomas automobilis, kuris buvo komplektuojamas su „Opel“ arba „Volkswagen“ varikliais.
Iš tiesų, bendrame sportiškų automobilių kontekste jis neišsiskyrė nei vienoje srityje ir tai buvo didžiausia „Melkus RS2000“ problema. Kas norėtų sumokėti 122 tūkst. eurų už savadarbį automobilį apie kurį jie nei vieno karto negirdėjo?
Praėjus vos šešeriems metams nuo „Melkus“ markės sugrįžimo į automobilių industrijos areną, bendrovės valdytojai paskelbė „Melkus“ bankrotą.
