Penki laiko užmiršti „Volkswagen“ automobiliai

REKLAMA

Komentuoti

2018-01-18 23:38

„Volkswagen Golf“ yra pats populiariausias šios kompanijos modelis, kuris kasmet Europoje suranda po maždaug 500 000 vairuotojų, norinčių įsigyti šį kompaktinės klasės automobilį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tik Europoje „Volkswagen“ pardavė 491 681 „Golfą“, 2015 - 534 535 vienetus, tačiau absoliutus rekordas buvo užfiksuotas 1999 metais, kuomet „Volkswagen“ senajame žemyne buvo parduoti 703 932 „Golfai“.
Per kelis dešimtmečius „Volkswagen“ sukūrė septynias „Golf“ modelio kartas. Kiekviena iš jų po truputėlį evoliucionuodavo ir pakeldavo kompaktinės klasės automobilių kartelę. Nors „Volkswagen Golf“ nebuvo vienas iš tų modelių, kuris diktuodavo automobilių pramonės tendencijas, tačiau ar daugeliui tai rūpėjo? Ne visai, nes „Volkswagen Golf“ visuomet būdavo vienas išbaigčiausių hečbekų pasaulyje.
Visgi, pažvelgę į „Volkswagen“ prototipų skrynelę, joje pamatytume ne vieną įdomų projektą, kuris buvo sukurtas „Golf“ pagrindu ir dėl įvairiausių priežasčių nepateko į serijinę gamybą ar sulaukė visiško fiasko atkeliavęs į „Volkswagen“ prekybos salonus. Būtent apie juos šiandien ir pakalbėsime - penkis išskirtinius projektus, kurie dabar renka dulkes milžiniškame „Volkswagen“ sandėlyje.

GOLF HIBRIDAS

„Volkswagen Golf GTE“ - taip vadinasi hibridinę jėgainę turinti „Golf“ modifikacija, kurią sudaro 1,4 litro benzininis ir 75 kW galingumo elektros motoras. Teoriškai, modernus „Golf“ hibridas naudodamas tik elektros energiją gali nuvažiuoti iki 50 kilometrų distanciją, o naudojant hibridinės jėgainės pajėgumus, automobilis 100 kilometrų turėtų suvartoti vos 1,5 litro benzino.
Ironiška, tačiau „Volkswagen“ inžinieriai apie hibridinę jėgainę pradėjo galvoti ne prieš dešimtmetį. 1991 metais „Volkswagen“ specialistai nusprendė atlikti eksperimentą ir į antros kartos „Golf“ įgrūsti dyzelinį variklį, elektros motorą ir juos suporuoti.
Įdomu yra tai, jog „Volksawgen“ iš pradžių nusprendė į serijinę gamybą paleisti elektra varomą antros kartos „Golf“, kuris buvo brukamas įvairioms bendrovėms, o ne privatiems asmenims. Milžiniškos baterijos užėmė didžiulę dalį bagažinės ir leisdavo automobiliui nuvažiuoti vos 50 kilometrų. Atsižvelgiant į 45 000 Vokietijos markių siekusią kainą, nenuostabu, jog elektrinis „Golf“ buvo gaminamas vos tik vienerius metus, tačiau vokiečiai nebūtų vokiečiais.
„Volkswagen“ bendradarbiaudama su inžinierių komanda iš „RWE“, sukūrė hibridinę „Golf“ versiją, kuri turėjo elektros motoro ir dyzelinio jėgos agregato kombinaciją. Į kompaktišką hečbeką sumontuotos baterijos leisdavo „Golfui“ naudojant tik elektros energiją nuvažiuoti maždaug 60 kilometrų arba iki tol, kol automobilis neviršija 50 km/val.
Kaip ir daugelis modernių hibridų, taip ir „Golfas“ energiją kaupdavo automobiliui riedant laisva eiga arba stipriau paspaudus stabdžių pedalą.
„Volkswagen“ šią „Golf“ modifikaciją gamino šiek tiek ilgiau - nuo 1989 iki 1991 metų.

Penki laiko užmiršti „Volkswagen“ automobiliai

GOLF HIBRIDAS

REKLAMA

Volkswagen Golf hibridas

ÖKO Golf

Priešais Jus - dar vienas antros kartos „Golf“ arba laboratorija ant ratų. Ši „Golf“ modifikacija nebuvo patekusi į masinę gamybą - atvirkščiai. Tai buvo „Volkswagen“ eksperimentas, kuriuo buvo siekiama išspausti maksimalų efektyvumą iš jau gamyboje esančio hečbeko.
Dabar daugelis gamintojų siekia gaminti ne tik dinamiškas, bet ir ekonomiškas konkrečių modelių modifikacijas. Jos nuo standartinių versijų skiriasi geresne aerodinamika, padangomis su mažesniu pasipriešinimu riedėjimui. Panašią formulę naudojo ir „Volkswagen“ inžinieriai kurdami „Öko-Golf“.
Ekonomiška „Golf“ versija turėjo 60 arklio galių išvystantį dyzelinį motorą, gebančiu 100 kilometrų suvartoti maždaug 4 - 5 litrus dyzelino, automobilis buvo apautas 155/70 R13 padangomis, o komforto įrangos praktiškai nebuvo, kaip ir standartintiems „Golfams“ būdingos garso izoliacijos. Kodėl? Viskas dėl didžiulio noro sumažinti automobilio svorį.
Vokiečiams iš dalies pavyko pasiekti savo tikslą. Palyginus su analogišku modeliu, šis prototipas suvartodavo iki 20% mažiau degalų.

REKLAMA

Volkswagen Öko-Golf

PASSAT GTI

„GTI“ simbolika šiais laikais daugeliui asocijuojasi su dvejais „Volkswagen“ modeliais: „Polo“ ir „Golf“. Netrukus sportiškų „Volkswagen“ modelių gamą papildys ir „Up! GTI“. Vis dėlto, dinamiškų „Volkswagenų“ gretos dabar būtų buvusios didesnės, jeigu šios markės vadovai 1976 metais būtų nusprendusi pradėti serijinę „Passat GTI“ gamybą.
Tuomet „Volkswagen“ kompanijoje dirbę inžinieriai manė, jog „Passat“ gali būti ne tik puikus darbinis arklys. Jis taip pat turėjo būti stilinga, greitas, patogus ir smagiai valdomas automobilis - visai kaip „Golf GTI“. Skirtumas tik tas, jog „Passat GTI“ būtų turėjęs geresnę garso izoliaciją ir į komfortą orientuotą pakabą.
O kas slypėjo variklio skyriuje? Pavarų dėžė, variklis ir kitos judančiosios dalys buvo pasiskolintos iš visiems puikiai žinomo „Golf GTI“. Tai reiškia, jog priekinius „Passat GTI“ ratus suko 110 arklio galių, 1,6 litro darbinio tūrio variklis.
Iki šiol dėl nežinomų priežasčių „Volkswagen“ nusprendė „Passat GTI“ projektą išmesti į šiukšlių dėžę, o jo vietą užleisti „Passat GLI“.

REKLAMA

Passat GTI (1)

Passat GTI

CONCEPT R

Nusikelkime į 2003 metus, o tiksliau - Frankfurto automobilių parodą, kurioje buvo pademonstruotas štai šis žavus kabrioletas. Dviejų vietų, varomas galiniais ratais ir turintis variklį sumontuotą per vidurį. Ši formulė labiau primena itališką superautomobilį, o ne kompaktišką vokišką kabrioletą, ar ne?
„Concept R“ į parodą atriedėjo turėdamas 3,2 litro darbinio tūrio, 6 cilindrų benzininį variklį, sugebantį išvystantį 265 arklio galias ir 320 Nm sukimo momentą. Pasak gamintojo, tokios jėgainės būtų užtekę kabrioletui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,3 sekundės ir pasiekti maksimalų 250 km/val. greitį. Pašalinus maksimalaus greičio ribojimą - automobilis laisvai galėtų pasiekti ir 270 km/val.
„Concept R“ projekto autorius buvo Peteris Schreyeris - žmogus, kuris prieš dešimtmetį paliko „VAG“ koncerną ir tapo „Kia“ vyriausiuoju dizaineriu, o dabar vadovauja didžiulei „Kia“ bei „Hyundai“ dizainerių komandai, kuri nuolatos sugeba stebinti savo darbais.

REKLAMA

Concept R (1)

Concept R (2)

1 LITER

Jeigu domitės automobilių pramonės naujienomis, tuomet turėtumėte atsiminti šį ambicingą „Volkswagen“ projektą, kuriuo buvo siekiama įrodyti, jog lengvasis automobilis realiame pasaulyje gali suvartoti ne daugiau nei 1 litrą dyzelino 100 kilometrų.
Automobilį kūrusi komanda didžiausią dėmesį skyrė kėbulo aerodinamikai. Pavyzdžiui, daugelio lengvųjų automobilių kėbulo oro pasipriešinimo koeficientas siekė 0.30 - 0.40 C_d. Tuo tarpu štai šio automobilio C_d rodiklis buvo tik 0.159!
Mažytis ir kompaktiškas hečbekas buvo 3,47 metro ilgio, 1,25 metro pločio ir tik 1,1 metro aukščio. Automobilio kėbulas buvo pagamintas iš anglies pluošto - tai leido padidinti „1 Liter“ hečbeko kėbulo standumą ir sumažinti automobilio svorį iki vos 290 kilogramų.
Bendro naudojimo keliuose naudotas prototipas turėjo 0,3 litro dyzelinį variklį, išvystantį vos 8 arklio galias. Nepaisant itin silpnos jėgainės, „Volkswagen“ bandymas sumažinti vidutines kuro sąnaudas iki 1 litro 100 kilometrų atsipirko su kaupu.
Po beveik dešimties metų prototipo tobulinimo, 2011 metais „Volkswagen“ pristatė išbaigtą ir technologiškai pažangų „XL1“.

Volkswagen 1 Liter (1)