Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Prieš penkerius metus, kovo 15-ąją, Anapilin išėjo muzikantas, televizijos laidų vedėjas bei aktorius Vytautas Kernagis. Maestro sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis svarsto, kad kiekvienas šią dieną paminės savaip – galbūt vienas pasileis kompaktinį diską, kitas – ateis prie maestro kapo ar prisės ant atminimo suoliuko Gedimino prospekte,
„Šeima šiandien susirinks, pabus kartu ir pabendraus, taip pažymės šią dieną. Turbūt gražiausias renginys mieste įvyks vakare – Liudas Mikalauskas sostinėje atliks V. Kernagio atminimui skirtą koncertą „Baltas paukštis“. Mes orientuojamės į gimtadienį ir tą dieną mėginsime padaryti linksmesnių renginių, o šiandien yra pačio fakto prisiminimo diena, tad ypatingų renginių nebus“, – LRT.lt sakė maestro sūnus.
Sūnus viliasi, kad žmonės vienaip ar kitaip pagalvoja apie V. Kernagį, todėl ir šiandien kiekvienas prisimins aktorių taip, kaip jaučia: „Gal kažkas tiesiog pasileis kompaktinį diską, kažkas ateis prie jo kapo ar įamžinimo suoliuko Gedimino prospekte Vilniuje ar Nidoje.“
Už kūrybos indėlį į lietuvišką dainuojamąją poeziją apdovanotas Marcelijus Martinaitis prisimena daug keliavęs su V. Kernagiu po rajonus, kaimus ir miestelius. „Mūsų pažintis buvo tokia: V. Kernagis pradėjo rodytis viešumoje, aš jo dar nebuvau girdėjęs ir jis pasiprašė į svečius. Padainavo mano tekstus, aš labai nustebau, kaip gerai jis juos atlieka. Rašytojų sąjunga mane visur leisdavo, galbūt jam buvo su manimi lengviau keliauti, tad pradėjome važinėti kartu. Publika šiltai sutikdavo, į koncertus kartais nepatekdavo visi norintys. Mūsų su Vytautu bendravimas buvo įspūdingas“, – LRT.lt sako M. Martinaitis.
Poetas tikina, kad V. Kernagis buvo vienas nedaugelio muzikantų ir kūrėjų, kuris suprasdavo, kas yra tekstas, kas yra parašyta ir gražiai tai įdainuodavo. „Jis suprsadavo, ką daro, kiekvieno poeto eiles įdainuodavo vis kitaip. Jis negadino poezijos, žinojo, ką daryti su tekstu, o ir jo paties tekstai yra geri – tai unikalus dalykas“, – aiškina M. Martinaitis.
Maestro V. Kernagis mirė 2008-ųjų kovo 15-ąją. Maestro, einantį 57-uosius metus, pakirto sunki liga – skrandžio vėžys.
V. Kernagis baigė aktorinio meistriškumo specialybę Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau Maskvoje studijavo estrados režisūrą. Jaunystėje grojo grupėse „Aisčiai“ bei „Rupūs miltai“. Vėliau pradėjo groti dainuojamosios poezijos žanro kūrinius ir išleido vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis“ bei dar penkias kompaktines plokšteles: „Baltojo Nieko dainelės“, „Akustinis“, „Abėcėlė“, „Kabaretas „Tarp girnų“ bei „Baltas paukštis“. 2003-iaisiais išleistas dvigubas maestro albumas „Teisingos dainos“.
V. Kernagis vaidino populiariausiuose Lietuvos miuzikluose, kino filmuose „Kai aš mažas buvau“, „Mažoji išpažintis“, „Kažkas atsitiko“. Dainavo pirmoje lietuviškoje roko operoje „Velnio nuotaka“ bei pirmajame lietuviškame miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ ir pirmajame miuzikle lėlių teatre „Šokantis ir dainuojantis mergaitės vieversėlis“.
V. Kernagis sulaukė įvertinimo nacionaliniu lygiu – jis apdovanotas muzikine Antano Šabaniausko premija, 2000-aisiais „Už nuopelnus“ lietuviškai muzikai – muzikiniu „Bravo“ apdovanojimu. Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai jam įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių. 2007 metais muzikantas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
2009-aisiais Nidoje V. Kernagiui atminti atidengta ant suolelio su gitara sėdinčio V. Kernagio skulptūra, taip pat ir Bardų skverelis. 2011-aisiais ties Lukiškių aikšte Vilniuje atidengtas bronzinis suoliukas su atremta gitara. Ant šio suoliuko, savo forma primenančio sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusius, gali prisėsti ir įsiamžinti kiekvienas prospekto praeivis.
V. Kernagis jaunesnysis užsimena ir apie planus įamžinti V. Kernagio atminimą išleidžiant „Dainos teatro“ DVD bei kompaktinę plokštelę, yra ketinimų ir padaryti profesionalų fotoalbumą. „O vėliau laikas parodys, yra dar visokiausių klodų“, – LRT.lt užsimena V. Kernagis jaunesnysis.
