Kalafiorų revoliucija prieš penkerius metus visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų. Daugiausiai buvo pasipiktinusių – net buvo pasigirdę grasinimų boikotuoti prekybos centrus dėl nesuvokiamų kopūstų kainų. Tačiau Lietuvos ūkininkai į pakilusias kainas sureagavo kitaip ir puolė kalafiorais sodinti laukus.
Kalafiorų kainos parduotuvėse skiriasi 3 kartus
SD duomenimis, šių metų vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., kalafiorai yra pabrangę beveik pusantro karto – prieš penkerius metus jų vidutinė mažmeninė kaina esą buvo 1,89 euro už kilogramą, dabar – 2,57 euro.
„Pasižvalgius po šviežių daržovių lentynas kovo pradžioje buvo galima aptikti nuo 1,49 euro iki 4,98 euro kainuojančių žiedinių kopūstų, nelygu, koks svoris ir iš kur jie atvežti“, – pridedama pranešime žiniasklaidai.
SD prideda, kad šiuo metu bene brangiausiai kalafiorus parduoda „Rimi“ – kilogramas iš Ispanijos atgabentų žiedinių kopūstų prekybos tinkle kainuoja beveik 5 eurus. Tuo metu Lenkijoje auginti kalafiorai – pigesni, tad ir juos platinančiame tinkle šių kopūstų kaina mažesnė.
„Barboroje“ jų galima buvo įsigyti po 1,89 euro už vienetą, o „Maxima“ parduotuvėse Latvijoje kalafiorai kainavo po 0,99 euro“, – dalijasi SD.
SD teigimu, tikėtina, kad kalafiorų kaina žiemą ėmė didėti ir dėl to, kad pernai mūsų šalies ūkiuose šių daržovių buvo išauginta mažiau nei ankstesniais metais, o be to, pernykštis derlius jau parduotas.
Auginti daugiau žiedinių kopūstų, matyt, tikėdamiesi lengvo uždarbio, lietuviai ėmė iš karto po vadinamosios kalafiorų revoliucijos: 2016 m. žiedinių kopūstų daigais buvo užsodinti 223 hektarai žemės, praneša SD.
Vis dėlto, panašu, kad didelių turtų žiediniai kopūstai ūkininkams nesukrovė. Netrukus kalafiorų ir vėl pradėta sodinti mažiau – 2017 m. šiai daržovei ūkininkai skyrė jau tik 218 hektarų žemės.
Puolė auginti kalafiorus
Kauno rajone kalafiorus auginantis ir pats jais prekiaujantis ūkininkas Algis Zokaitis prisiminė, kad ne vienas naujas daržovių augintojas nusivylė, nes atsiradus „Lidl“ parduotuvėms žiedinių kopūstų kaina ėmė sparčiai kristi.
Pasak A. Zokaičio, kiek labiau išlošė tik tie, kurie patys prekiavo savo užaugintomis daržovėmis.
„Kai kurie ūkininkai, pamatę kalafiorų kainas, puolė juos auginti, bet greitai įsitikino, kad tai nėra taip lengva, kaip įsivaizdavo. Norint nuolat turėti šviežių kalafiorų, juos reikia sėti kas dvi savaites. Bulves pasodini, nukasi ir gali pusę metų pardavinėti, o kalafiorus reikia iš karto parduoti, kitaip gali tekti užarti. O parduoti didelį kiekį nėra paprasta“, – pasakojo ūkininkas.
Paskutines gruodžio pradžioje iš laukų parvežtas daržoves A. Zokaitis pardavė praėjusį vasarį. Tada kalafiorų kaina buvo 1,20 euro už kilogramą. A. Zokaičio teigimu, tokia kaina laikosi beveik visą sezoną.
„Pirmieji švieži kalafiorai paprastai kainuoja po 2 eurus. Vėliau, kai kalafiorų jau turi visi, jie atpinga ir iki euro“, – sakė ūkininkas. Beje, A. Zokaitis pasakojo auginantis ne tik kalafiorus, bet ir kitas daržoves: brokolius, morkas, bulves.
„Jei augintume vien tik kalafiorus ar brokolius, būtų prapultis“, – atviravo Kauno rajono gyventojas.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pavasarį šoktelėjus kalafiorų kainai ūkininkai jų užaugino 1,5 tūkst. tonų, vėliau kasmet jų derlius mažėjo.
Pernai Lietuvoje buvo užauginta jau tik apie 900 tonų šių daržovių. Beje, sumažėjus kalafiorų kainai, ūkininkai metėsi auginti brokolius, praneša SD. 2017 m. jais buvo užsodinta 59 hektarai žemės (daugiau kaip dvigubai daugiau nei ankstesniais metais). Tais metais buvo užauginta 331 tonų brokolių, o pernai jau tik 79 tonos.
Dar po metų daržovių augintojai atrado špinatus: 2016 m. jiems buvo skirta 13 hektarų (derlius – 42 tonos), po metų – 23 hektarai (74 tonos), 2018 m. – 40 hektarų (123 tonos), 2019 m. – 150 hektarų žemės(590 tonų). Pernai daržovių augintojų susidomėjimas špinatais kažkodėl staiga sumenko – jų pasodinta perpus mažiau, atkreipia dėmesį SD.
Užtat pernai, kaip pridedama pranešime žiniasklaidai, kaip niekada anksčiau buvo išaugęs lietuvių susidomėjimas moliūgais. Jiems ūkininkai skyrė net 772 hektarų žemės. Tuo metu 2019 m. moliūgams buvo skirti 331 hektarai, o 2016 m. – 135 hektarai. Išankstiniais duomenimis, pernykštis moliūgų derlius – 3,6 tūkst. tonų, o užpernai moliūgų buvo išauginta 1,5 tūkst. tonų.
SD pranešime žiniasklaidai pridedama, kad iš maisto produktų vasarį labiausiai brango būtent daržovės, ypač – bulvės (16,2 proc.), ilgavaisiai agurkai (15,6 proc.), avokadai (12,4 proc.), kininiai kopūstai (8,9 proc.), špinatai (8,8 proc.) ir žiediniai kopūstai (8,7 proc.).
Sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, iš maisto produktų irgi bene sparčiausiai augo šviežių daržovių ir vaisių kainos. Labiausiai tada brango vynuogės – net 30 proc. Sausį taip pat brango ilgavaisiai agurkai, gūžinės salotos, pomidorai, atpigo – burokėliai, citrinos, apelsinai ir bulvės.
