Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.
„Brent“ rūšies naftos kaina šią savaitę krito iki 94,67 JAV dolerių už barelį (trečiadienį vėl pakilo iki 95,16). WTI rūšies naftos kaina trečiadienį buvo pasiekusi 91,4 JAV dolerių už barelį kainą. Kadangi daugiau nei pusę savo pajamų Rusijos biudžetas gauna iš energetinių išteklių gavybos ir eksporto mokesčių, mažėjančios naftos kainos pasaulinėse rinkose gali pridaryti nemenkų nuostolių, pažymi LRT.lt kalbinti ekonomistai.
„Mažėjančios naftos kainos pasaulinėse rinkose yra tiesioginis nuostolis Rusijos ekonomikai, kadangi akivaizdžiai tai yra ne energetinius išteklius importuojanti, o eksportuojanti valstybė. Šalis nelabai gali pasigirti konkurencinga produkcija kitose srityse, tad natūralu, kad dolerių įplaukos iš naftos ir dujų eksporto tampa kone lemiamu konjunktūriniu veiksniu“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Gali skaičiuoti milijardus prarastų pajamų
Ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad planuodama savo biudžetą Rusija skaičiavo, jog naftos kaina rinkoje bus kiek didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Kiekvienas kainos kritimas reiškia mažesnes, nei planuota, pajamas.
„Taip sparčiai mažėjanti naftos kaina reiškia, kad šalies pajamos mažėja, jai gali tapti sudėtinga subalansuoti savo biudžetą, vykdyti biudžeto įsipareigojimus. Tačiau šiandien pasiekta kainos riba kol kas nėra laikoma kritine. Kritinė riba yra apie 80 JAV dolerių už barelį. Naftos kainai nukritus iki šios ribos, Rusijos naftos pramonė prarastų apie 120 mlrd. dolerių pajamų ir tai turėtų didelį neigiamą poveikį Rusijos biudžetui“, – skaičiuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Savo ruožtu G. Nausėda pažymi, kad smunkanti naftos kaina taip pat sumažina valstybės galimybes finansuoti arba remti tokias strategiškai svarbias įmones, kaip „Gazprom“, „Rosneft“, kurios dabar, dėl sankcijų stokodamos galimybių pasiskolinti tarptautinėse rinkose, kreipiasi į valstybę pagalbos.
„Antra, jei valstybė nebeturi galimybių kelti atlyginimų, pensijų, vadinasi, žmonių perkamoji galia Rusijos rinkoje pradeda mažėti jau vien dėl infliacijos. Kada infliacija yra ne tokia, kokia Lietuvoje, o 20 kartų didesnė, natūralu, kad žmonių perkamoji galia mažėja bei smukdo ekonomiką per vidaus rinką. Tiek eksporto įplaukų, tiek vidaus rinkos pajėgumo prasme žemos naftos kainos nuveikia daugiau negu bet kokios sankcijos. Tai yra peilis Rusijos finansiniam pajėgumui“, – teigia G. Nausėda.
Pasak L. Galdikienės, tam, kad „užkimštų“ atsivėrusią skylę biudžete, Rusijai gali tekti sparčiau spausdinti rublius ir taip įsukti infliacijos spiralę. Tai dar labiau mažintų žmonių perkamąją galią, dar labiau paskatintų kapitalo nutekėjimą iš šalies.
Kainos didėjimo ekonomistai neprognozuoja
„Naftos kainos kritimas jau tęsiasi pakankamai ilgai, o kainų didėjimo kol kas niekas neprognozuoja. Greičiau galima tik mažėjimo tendencija: JAV didina naftos pasiūlą dėl skalūnų revoliucijos, besivystančių šalių ekonomikos lėtėja ir tai mažina paklausą. Tad situacija Rusijoje tik prastės“, – sako J. Galdikienė.
Pasak G. Nausėdos, perspektyva naftos rinkoje labai priklausys nuo OPEC [tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes – LRT.lt] politikos. Organizacija – pagrindinė jėga, formuojanti kainų lygį naftos rinkoje.
„Jei OPEC nemažins naftos išgavimo, tai ji ir toliau programuos pakankamai žemą kainų lygį. Bus labai įdomu po lapkričio pabaigoje vyksiančio OPEC posėdžio pažiūrėti, kokia bus OPEC reakcija į kainų kritimą. Jei OPEC paliks tas pačias naftos gavybos kvotas, reikš, kad organizacija sąmoningai siekia žemų kainų. O tuomet jau būtų įdomu, ar taip nuspręsta galingosioms pasaulio valstybėms pasiūlius, ar savarankiškai. Bet kuriuo atveju taip organizacija prisidėtų prie tolesnės Rusijos ekonomikos griūties“, – kalba G. Nausėda.
Ekonominę duobę kasa ir savo rankomis
Rusijos priklausomybę nuo pasaulinių naftos kainų, pasak G. Nausėdos, labiausiai lemia tai, kad oligopolinių, oligarchinių struktūrų pasipriešinimas reformoms valstybėje yra labai didelis. Šalis stokoja politinės valios įgyvendinti politines reformas, kurios padarytų Rusiją labiau konkurencingą tarptautinėje rinkoje, leistų jai eksportuoti ne tik naftą, bet ir aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
„Lozungus, esą Rusija labai greitai taps inovatyvi, aš girdėjau Vladimirui Putinui pradėjus pirmą savo kadenciją. Deja, taip neatsitiko, nors praėjo jau keliolika metų. Lieka tik gūžčioti pečiais, išgirdus Rusijos politikų postringavimus, kad, atsiribojus nuo užsienio importo, vietos pramonė suklestės. Tai kelia tik šypseną, nes tuomet, nejausdama jokios išorinės konkurencijos, vietos pramonė tik dar labiau degraduos, gamins dar brangiau ir šalį pamažu stums į dar didesnę ekonomikos duobę“, – įsitikinęs G. Nausėda.
