Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Birutė Adomavičienė įvardina populiariausius mitus, kurie be reikalo verčia žmones jaudintis dėl apgamų.
„Manoma, kad apgamai yra paveldimi, tik skiriasi jų atsiradimo laikas. Daugiausia apgamų kyla pirmais gyvenimo metais, lytinio brendimo periodu, per nėštumą ir iki trisdešimties metų amžiaus.
Vėliau kai kurie apgamai gali išnykti savaime arba, priešingai, dėl neigiamų aplinkos veiksnių atsiranda naujų. Jų kiekis priklauso nuo žmogaus fenotipo: odos, plaukų ir akių spalvos. Šviesaus gymio asmenys paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda mažiau atspari saulės poveikiui“, – teigia dermatologė.
Kaip patiems atpažinti odos vėžį?
Gydytoja įvardina, kad vienas iš pirmųjų, dažniausiai apie apgamus pasitaikančių mitų yra tai, kad dėl nerimą keliančio apgamo galima kreiptis tiek į dermatologą, tiek į kosmetologą, Vis dėlto, šioje situacija reikėtų pasikliauti tik dermatologu, kuris gali tiksliai ištirti tamsią dėmelę ir įvertinti jos keliamą riziką.
„Taip pat daugelis mano, kad melanoma yra klastingiausia odos vėžio forma ir ne veltui apie ją tiek daug kalbama, kadangi tai yra tiesa.
Tai klastingas pigmentinių ląstelių navikas, kuris vystosi labai sparčiai, o ženklai, išduodantys apie piktybinę melanomą yra kraujuojantis, pakitusios formos ir šlapiuojantis apgamas. Be to, galima išskirti itin aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar tai yra melanoma: asimetriškumas, netaisyklingi kontūrai, kelios spalvos, diametras didesnis nei 6 mm. bei paraudimas aplink apgamą“, – nurodo Birutė Adomavičienė.
Gydytoja perspėja, jog tais atvejais, kuomet kinta apgamo spalva, dydis, forma, apgamą ima perštėti, atsiranda šašas arba naujas greitai didėjantis darinys, dilgčiojimas, niežulys, būtina kuo skubiau kreiptis į dermatologą. Nedelsti svarbu, kadangi ankstyva piktybinių darinių diagnostika leidžia tikėtis geresnių gydymo bei gyvenimo prognozių.
Be to, dermatologė atkreipia dėmesį, jog tiems, kurių artimieji sirgo odos vėžiu, rekomenduojami profilaktiniai vizitai, kadangi genetika yra vienas iš odos vėžio rizikos faktorių. Būtent todėl patariama, kad bent kartą per mėnesį reikėtų apsižiūrėti oda patiems ir kartą per metus apsilankyti pas specialistą.
Kada verta šalinti apgamus?
Klaidinga ir tai, kuomet manoma, kad jei apgamas nepiktybinis, jo geriau yra nešalinti. Atvejais, kuomet ištyrus apgamą paaiškėja, kad jis grėsmės nekelia, tačiau pacientas jaučia estetinį diskomfortą arba apgamas dažnai užgaunamas, jį taip pat vertėtų pašalinti.
„Kita vertus, dažniausiai šalinami tie apgamai, kurie kelia įtarimą ir didina odos vėžio riziką. Ar apgamą tikslinga šalinti, nustato dermatologas, atlikęs reikiamus tyrimus. Įdomu tai, kad šiandien viso kūno apgamų žemėlapis ir kiti šiuolaikiniai tyrimai leidžia sekti, kaip kinta įtarimą keliantys apgamai, fiksuoti naujai atsiradusius darinius, kelių tyrimų rezultatus lyginti tarpusavyje ir nustatyti ankstyvos stadijos odos vėžį“, – vardina specialistė.
Verta įsidėmėti, kad veido ir kitų atvirų kūno vietų apgamus palankiausia yra šalinti rudenį, žiemą arba ankstyvą pavasarį, kada saulė nėra tokia aktyvi. Laikantis šių rekomendacijų sumažėja použdegiminės pigmentacijos tikimybė, žaizdos gyja greičiau ir mažesnė antrinių infekcijų rizika.
