Tačiau dabar „galima tvirtinti, kad ta ekspansija, ypač NATO plėtra, buvo klaida. Šis projektas klaidingai vadinamas JAV „triumfu“, kuri kažkokiu būdu tariamai „pažemino“ Rusiją, įvedus Vakarų institucijas į „nestabilias“ valstybes jos kaiminystėje,“ – pažymi autorė.
A. Applebaum prieštarauja: „Su Rusija niekada nebuvo pasirašytas joks susitarimas dėl NATO plėtros draudimų. Nė vienas pažadas nebuvo sulaužytas“. Jos teigimu, NATO plėtros iniciatyva nebuvo vykdomas Vašingtono iniciatyva. „Atvirkščiai, pirmasis Lenkijos bandymas 1992-ais pateikti prašymą buvo atmestas. Tačiau Lenkija ir likusios valstybės užsispyrė tik todėl, kad matė būsimo Rusijos revanšizmo požymius,“ – rašo autorė.
Pasak A. Applebaum, taikydamas „lėtos, atsargios plėtros“ modelį NATO aljansas nuolat stengėsi Rusiją raminti. Naujose valstybėse – narėse nebuvo kuriamos naujos karinės NATO bazės, mokymai nevyko iki pat 2013-ųjų. „Atsakydamos į Rusijos prieštaravimus, Ukraina ir 2008-ais Gruzija faktiškai atsisakė savo planų stoti į NATO,“ – teigiama straipsnyje.
Rusijos tuo metu niekas „nežemino“, mano autorė. „Dar svarbiau tai, kad jai faktiškai suteikė „didžiosios galybės“ statusą: atidavė SSRS vietą JT Saugumo taryboje, sovietų diplomatijos atstovybes ir branduolinį ginklą.
„Tuo metu Rusija, skirtingai nuo Centrinės Europos, niekada nesiveržė vystytis europietiška dvasia. Vietoje to buvę KGB karininkai, aiškiai rodydami savo ištikimybę sovietinei sistemai, bendrai su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis, užėmė šalyje vietą, stengdamiesi neleisti formuotis demokratiškiems junginiams savo šalyje ir pakirsti jų veiklą užsienyje. Paskutinius 10 metų ši kleptokratiška klika visomis išgalėmis veržiasi atgaivinti imperiją,“ – kalbama straipsnyje.
„Kodėl nepažiūrėjus faktams į akis ir nereformavus JT, suteikus Saugumo Taryboje vietą Indijai, Japonijai ar kitiems?“ – klausia A. Applebaum.
Ukrainos krizė ir potenciali krizė NATO šalių teritorijoje – ne triumfalizmo rezultatas, o Vakarų negebėjimas reaguoti į Rusijos agresyvią retoriką ir jos išlaidas karinėms reikmėms. „Kodėl mes prieš dešimt metų neperkėlėme NATO bazių labiau į rytus? Tai, kad mes to nepadarėme, dabar pagimdė siaubingą pasitikėjimo vakuumą Centrinėje Europoje. Šalys, kurios kadaise troško prisidėti prie aljanso veiklos, dabar yra prigąsdintos,“ – teigiama straipsnyje.
Vakarų klaida yra ne ta, kad jie tariamai pažemino Rusiją, o todėl, kad jie neįvertino jos „revanšistinės, revizionistinės, ardomosios veiklos potencialo,“ – užbaigia autorė.
