Henrieta Aleknienė VL žurnalistė
Psichologai teigia, kad nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka, sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz., depresija. Bet kokia fizinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz., sąnarių uždegimas, taip pat sutrikdo miegą.
Nemigos priežasčių begalė
Nemigą gali sukelti ir įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, ir kt. Neigiamai miego trukmę ir kokybę gal paveikti ir nervų sistemos stimuliatoriai: kofeinas, nikotinas ir pan.
Labai smarkiai miego struktūrą paveikia alkoholis: nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas pasitaiko kur kas rečiau nei nemiga. Viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja, kai miegant sunku kvėpuoti, trūksta oro. Nemiga kankina ir žmones, sergančius psichikos ligomis, ypač pradinėse jų stadijose.
Moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, nes tai susiję su menstruacijų ciklu. Lėtinis neišsimiegojimas vargina studentus, naktinį darbą dirbančius žmones. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, taip pat žmonėms, „keliaujantiems per laiko juostas“, tiems, kurie nereguliariai gulasi ir keliasi. Kai kuriuos žmones vargina naktinis vaikščiojimas – somnambulizmas, kitaip tariant, lunatizmas, jiems būdingi nedideli neurologiniai pakitimai, intensyviau vaikščioti jie gali pradėti pervargę ar neišsimiegoję.
Vaikų miegą gali trikdyti įpročiai, įgyti kūdikystėje, kai jis prabusdavo tam, kad būtų pamaitintas, ar miegodavo šalia motinos. Vėliau guldomas į lovelę vaikas gali jausti psichologinę traumą. Kita miego sutrikimo priežastis gali būti psichologinė. Ėjimas miegoti turėtų tapti kasdieniu įprastu ritualu, vykstančiu visada tuo pačiu metu. Vaiko negalima prikelti staigiai. Mažylį reikia pažadinti švelniai. Prabusti jis turi pamažu, reikia leisti jam dar kiek laiko pasivolioti lovoje.
Vaikai gali pabusti nuo naktinio košmaro, naktinio siaubo ar naktinio vaikščiojimo. Nuolatiniai košmarai – tai nemalonūs ir gąsdinantys sapnai. Jie pažadina vaiką iš miego, o pabudęs jis prisimena sapno siužetą. Naktinis siaubas – tai labai stiprus siaubo ir panikos išgyvenimas miegant. Naktinio vaikščiojimo priepuoliai prasideda apie penktus gyvenimo metus. Sutrikimo priežastys gali būti rimtos – nuo genetinio polinkio iki epilepsijos.
Nukenčia gyvenimo kokybė
Nemiga besiskundžiantys žmonės teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, todėl juos užplūsta įvairios mintys, jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi įveikti vaistais ar alkoholiu.
Nemigos kamuojami žmonės dažnai teigia, kad rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę, dieną jiems būna slogi nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimena informaciją, silpnėja jų motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta jų suvokimas, dažnėja regos klaidos, stiprėja paranoidinis mąstymas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika.
Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo problemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga – gana pavojinga būklė. Jei žmogus miega mažiau negu 4–5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti jo motorika ir psichika. Jei nemiga ilgalaikė, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, todėl didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Ilgalaikės nemigos kamuojami žmonės 2,5 karto dažniau padaro avarijas, dažnam iš jų būdinga priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.
Pasak Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiojo gydytojo Aleksandro Slatvickio, negalima tiksliai pasakyti, kas sukėlė nemigą. Jos priežastys – ne tik psichosomatinės. Nemiga priklauso ir nuo amžiaus: vyresnių žmonių miegas nebūna gilus, jie miega jautriau.
Nereikia panikuoti
Jei žmogus, prabudęs porą kartų per naktį ir po to užmigęs per porą minučių, pradeda skųstis nemiga, tai „tikrai nėra priežasties kalbėti apie miego sutrikimus“. Jei nepavyksta užmigti ilgėliau, taip pat nereikėtų panikuoti. Vieni, užuot apsivertę ant kito šono ir užmigę, pradeda baimintis, kad to padaryti nepavyks, ir žvilgčioti į laikrodį, svarstyti, ar pakaks laiko išsimiegoti. Kiti nusprendžia: „Ką gi, vis tiek negaliu užmigti, eisiu gerti arbatos“, – aiškino A.Slatvickis.
Mediko nuomone, metų laikų kaita didelės įtakos miegui neturi, bet jautresni žmonės gali kiek laiko prastai miegoti. Kai kurie žmonės blogiau miega ir išsimiega, kai priverstinai tenka pasukti laikrodžius, mat keičiasi žiemos ir vasaros laikas. Sezoninę depresiją vieni žmonės išgyvena pavasarį, kiti – rudens ir žiemos laikotarpiu. Anot A.Slatvickio, jautresniems žmonėms, kai keičiasi metų laikai ar siaučia magnetinės audros, gali sutrikti miego ritmas.
Medicinos centre „Neuromeda“ veikia Miego sutrikimų tyrimų laboratorija, kurioje atliekamas polisomnografinis tyrimas – visame pasalyje pripažintas auksinis miego tyrimų standartas. Tai visiškai nekenksmingas sveikatai, saugus ir patikimas tyrimas. Tiriamasis pacientas vieną naktį praleidžia specialioje miego tyrimų palatoje. Nakties miego metu registruojama paciento galvos smegenų, širdies, kvėpavimo sistemų veikla. Specialistai, išanalizavę ir įvertinę paciento nakties miego tyrimo metu gautus duomenis, skiria efektyviausią gydymą.
Vilniaus psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Petro Janulionio žodžiais, sunkią nemigos formą galima prilyginti psichikos ligai. Tačiau tikra tiesa tokia: psichikos ligomis sergantys žmonės dažniau kenčia nuo nemigos, nors ja dažnai skundžiasi ir žmonės, tradiciškai laikomi sveikais. Ligoniams stengiamasi sureguliuoti miego ritmą vaistais ir pasivaikščiojimais gryname ore bei pratinant gultis tuo pačiu metu ir nemiegoti dieną.
Jei miego sutrikimai nesiliauja, gali nukentėti darbingumas, socialinė adaptacija. Jei žmogus serga somnambulizmu, narkolepsija, jis gali patirti įvairių traumų, nelaimingų atsitikimų. Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki 6 val. mirštamumas padidėja 13 proc., iki 5 val. – 20 proc., iki 4 val. – 40 proc., daugiau kaip iki 4 val. – iki 48 proc. Tačiau yra ir išimčių: kai kuriems išskirtiniams žmonėms pakanka vos kelių valandų miego ir jie po to jaučiasi žvalūs, sapnuodami sukuria neįtikėtinų dalykų.
Įdomūs faktai
Dažnai nutinka taip, kad jei žmogui nesiseka dieną išspręsti kokio nors svarbaus klausimo, atsakymą jis randa miegodamas. Istorijoje būta atvejų, kai tokie sapnai išties pakeisdavo pasaulį.
• D.Mendelejevas susapnavo lentelę, kurioje cheminiai elementai buvo surašyti pagal jų atomo svorį.
• Chemikas Augustas Kekulė susapnavo benzolo formulę, kurią prieš tai ilgai ir nesėkmingai bandė atrasti.
• Smuikininkas ir kompozitorius Dž.Tartinis susapnavo „Velniškų trelių“ sonatos baigiamąją dalį, ši sonata laikoma vienu geriausių jo kūrinių.
• Ž. de Lafontenas sapne sukūrė pasakėčią „Du balandžiai“.
• L. van Bethovenas sapne sukūrė vieną pjesę.
• A.Deržavinas sapne sukūrė paskutinę odės „Dievas“ eilutę.
• F.M.Volteras susapnavo visą poemą, tai buvo pirmas „Henriados“ variantas.
