Rusijoje yra ekspertų centras (angl. think tank), kuriam vadovauja aktyvią tarnybą baigę Rusijos užsienio žvalgybos pareigūnai. Juos skiria pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis institutas pernai metų birželį parengė strateginį planą, kuris padalintas aukščiausių Rusijos valdžio sluoksnių pareigūnams. Jis nebuvo adresuotas niekam konkrečiai, tačiau Kremliui rekomendavo pradėti propagandos kampaniją socialiniuose tinkluose ir Rusijos valdžios kontroliuojamuose žiniasklaidos kanaluose. Tokių veiksmų tikslas – paskatinti JAV rinkėjus išrinkti tokį JAV prezidentą, kuris palankiau žiūrėtų į Rusiją nei tuometinis prezidentas Barackas Obama bei jo administracija. Tokią informacija patvirtino net 7 pareigūnai, rašo euractiv.com.
Antrasis instituto parengtas dokumentas, pasirodęs ir išplatintas panašiu metodu 2016 metų spalio mėnesi, įspėjo, kad demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton greičiausiai laimės JAV prezidento rinkimus. Dėl to, tvirtinama dokumente, Rusijai būtų palankiau D. Trumpo palaikymo retoriką pakeisti žiniomis apie rinkėjų apgaudinėjimą ir sumažinti pasitikėjimą JAV rinkimine sistema. Tai leistų suduoti smūgį H. Clinton reputacijai ir sumažinti jos galimybes tapti prezidente, tvirtino tie patys šaltiniai.
Anksčiau dirbusieji ir dabartiniai JAV pareigūnai sutiko kalbėti tik garantavus anonimiškumą, nes minėtieji Rusijos dokumentai pažymėti įslaptinimo žyma. Jie taip pat nesutiko atskleisti, kaip JAV gavo šiuos dokumentus. JAV žvalgybos agentūros atsisako juos komentuoti. Tuo tarpu V. Putino atstovas spaudai ir minėtasis Rusijos institutas net neatsakė į užklausas dėl komentarų.
Minimi dokumentai buvo pagrindiniai šaltiniai, pagal kuriuos B. Obamos administracija padarė išvadą, jog Rusija ėmėsi „melagingų naujienų“ kampanijos bei puolimo prieš demokratų partiją ir jos kandidatę H. Clinton.
„Putinas visą laiką turėjo omenyje šį tikslą ir jis kreipėsi į institutą, kad jam sudėliotų strategiją“, - tvirtina vienas iš kalbėjusių šaltinių.
D. Trumpas aiškino, kad Rusijos veiksmai neturėjo jokio poveikio JAV prezidento rinkimų rezultatams. Tuo tarpu besitęsiantys Kongreso ir FTB tyrimai dėl Rusijos kišimosi kol kas neleido pateikti jokių viešų įrodymų, kad prie D.Trumpo pergalės galėjo prisidėti Kremlius.
Keturi iš kalbėjusiųjų pareigūnų sakė, kad prieiga, pristatyta birželio mėnesį išplatintame dokumente, buvo Putino administracijos planų, įgyvendinamų nuo 2016 metų kovo mėnesio, išplėtimas. Tuo metu valstybės valdomi žiniasklaidos kanalai iš Kremliaus gavo instrukcijas, įskaitant „Russia Today“ ir „Sputnik“, pradėti rengti pozityvias naujienas apie D.Trumpo prezidentinę kampaniją.
„Russia Today“ neatsakė į komentaro prašymą. „Sputnik“ atstovas spaudai atmetė JAV pareigūnų prielaidas, kad jų žiniasklaidos priemonė dalyvavo Kremliaus kampanijoje, kaip „visišką melą“.
„Beje, tai jau ne pirmas didžiulis melas iš „JAV pareigūnų šaltinio“ “, - elektroniniame laiške pareiškė „Sputnik“ atstovas.
Kremliui palankūs tinklaraštininkai
„Russia Today“ ir „Sputnik“ spausdino neigiamas istorijas apie H.Clinton, o tuo metu Kremliui palankūs tinklaraštininkai paruošė socialinio tinklo „Twitter“ kampaniją, kurios tikslas buvo kelti klausimus dėl jos galimos pergalės tikėtinumo. Tokią informaciją galima rasti šių metų sausio mėnesį paviešintame JAV žvalgybos agentūrų raporte apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.
„Russia Today“ populiariausias pasidalintas vaizdo įrašas buvo labai tendencingas - „Kaip 100 procentų Clintonų 2015 metais surinktos „labdaros“ atiteko... jiems patiems“. Jis socialiniuose tinkluose surinko net 9 milijonus peržiūrų, atskleidžiame minėtame žvalgybos raporte.
Raporte taip pat rašoma, kad „Russia Today“ ir „Sputnik“ „pabrėžia, kad kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas nuolat yra neteisingai vaizduojamas tradicinių žiniasklaidos priemonių“. Raporte užsimenama, kad agentūros nevertino, ar Maskvos pastangos turėjo įtakos D. Trumpo pergalei, nes Amerikos žvalgybos agentūros „neanalizuoja JAV politinių procesų ar JAV viešosios nuomonės“.
Kibernetiniai išpuoliai
Nei vienas iš minėtojo Rusijos instituto parengtų dokumentų neminėjo pavogtų demokratų partijos elektroninių laiškų istorijos, teigia net keturi kalbėti sutikę šaltiniai. Anot pareigūnų, taip yra todėl, kad programišių atakos buvo laikoma atskira žvalgybine operacija, kuri koordinuota iš Kremliaus.
Aiški propaganda ir slepiamos programišių atakų strategijos sustiprina viena kitą, pasak JAV pareigūnų. Tiek „Russia Today“, tiek ir „Sputnik“ pateikė daug medžiagos apie pavogtus demokratų partijos elektroninius laiškus – visuomet būdavo akcentuojamos nepatogios partijai detalės.
JAV pareigūnai dokumentus ruošusį institutą pristato kaip Kremliaus užsienio politikos „ekspertų centrą“. Tuo metu, kai buvo parengti du aptarti dokumentai, instituto direktorius buvo Leonidas Rešetnikovas, kuris per 33 metus trukusią tarnybą Rusijos užsienio žvalgyboje, pasiekė generolo leitenanto laipsnį. Po jo institutui ėmė vadovauti V.Putino paskirtas Michailas Fradkovas. Paties instituto internetiniame puslapyje rašoma, kad jis 2007-2016 metais dirbo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi. „Reuters“ nepavyko nustatyti, ar šis asmuo buvo tiesiogiai įsitraukęs į aptartų dviejų dokumentų rengimą.
Savo puslapyje institutas nurodo, kad jo veikla yra „ekspertų vertinimų“, „rekomendacijų“ ir „analitinės medžiagos“ teikiams Rusijos prezidento kabinetui, Nacionalinei saugumo tarybai, ministrams ir parlamentui.
