Vilniuje politikams laužant ietis dėl būsimos Vyriausybės, Strasbūre verda aistros dėl pagrindinės Europos Sąjungos valdymo institucijos - Europos Komisijos.
Pagrindinius lietuviškos dramos herojus žinome pakankamai gerai, o Europos Parlamento vos nesuskaldžiusiame ginče lietuviai beveik nedalyvauja. Gatvėje ne vienas pasakys apie jį iš viso negirdėjęs, o šalies atstovai Europos Parlamente komentuodami krizę žodžius renka taip atsargiai, kad, atrodo, jos lyg nebūtų. Natūralu, kad Lietuvos Vyriausybės atstovai labiau rūpinasi ne šio konflikto šaknimis, o šalies deleguotos Europos Komisijos narės likimu.
Panašu, kad ir kaip susiklostys europietiškoji istorija, buvusi Lietuvos biudžeto prievaizdė eksministrė Dalia Grybauskaitė veikiausiai išlaikys turimas pozicijas ir gaus Europos iždo raktus. Tačiau ši tikėtina pergalė neturėtų nustelbti problemos, apie kurią priminė nesutarimai Europos Parlamente.
Europos parlamentarų aistras sukėlė įvairiai vertinami katalikiškų pažiūrų Italijos deleguoto komisaro Rocco Buttiglione (Roko Butiljonės) teiginiai apie gėjus, vienišas motinas ir santuokos paskirtį.
Kas gi skaldo Europą? Gėjai, vienišos (ir ne tik) moterys bei motinos ar krikščionys? Atrodo, atsakyti į šį klausimą nėra taip jau paprasta.
Tarptautinės naujienų agentūros taip pasakoja apie, juokais pavadinkime, pagrindinį “kaltinamąjį” ir jo neva nusižengimus:
“Cigaro iš dantų nepaleidžiantis italas yra griežtų pažiūrų katalikas ir naujojoje Komisijoje turėtų būti atsakingas už "teisingumą, pilietines laisves ir saugumą", tačiau savo nelanksčiomis pažiūromis siutina daugelį europiečių. Be to, kad užsipuolė gėjus, Buttiglione per Europos Parlamento posėdį dėl jo kandidatūros patvirtinimo pareiškė, kad moterų vaidmuo - turėti vaikų ir būti ginamoms savo sutuoktinių”.
Tiesa ta, kad Buttiglione homoseksualizmą pavadino “nuodėme” ir žadėjo nepritarti jokiam įstatymų projektui, kuris prieštaraus jo moralinėms nuostatoms. Bet taip pat jis tvirtino, kad gėjai neturi būti diskriminuojami. Ar tokia nuomonė iš tiesų siutina daugelį europiečių? Vargu.
Kita italų politiko citata: "Vaikai, kurie neturi tėvo, o tik motiną, yra motinos, kuri nėra labai gera, vaikai".
Ar ja teigiama, kad tokia motina yra blogas žmogus? Neatrodytų, kad būtent taip manytų žmogus, kuris pripažįsta, jog pats, kaip ir daugelis, yra nuodėmingas ir sako nelaikąs kitų didesniais nusidėjėliais nei pats.
Ne tik popiežius, bet ir negailestinga statistika įspėja, kad Vakarų civilizacija dėl mažo gimstamumo ir nepakankamos vaikų teisių apsaugos gali nesugebėti užsitikrinti savo ateities. O lietuviai šiurpinami žiniomis, kad tik vakariečiai šalies įstatymuose aptiko leidimą lytiškai santykiauti su tos pačios lyties nepilnamečiu.
Dora ir teisinga, kad pasipiktinę brutaliu netradicinės seksualinės orientacijos vyriškio nužudymu prancūzai nusprendžia bausti už neapykantos tokiems asmenims kurstymą. Tačiau nejaugi iš tiesų mūsų visuomenei turėtų labiausiai rūpėti, kaip, anot vadinamųjų gėjų teisių gynėjų, temas apie homoseksualumą įtraukti į mokymo ir studijų programas ar legalizuoti tos pačios lyties asmenų santuokas?
Homoseksualumo tema nėra vien nešvankių aludės juokelių dalykas. Ja dažnai neleistinai piktnaudžiauja įvairaus plauko politiniai radikalai. Deja, kita vertus, neretai tuo, kas vadinama netradicinės orientacijos asmenų teisių gynyba, ne tik imama kėsintis į visuomenės pamatus, bet ir paminama prigimtis ir žmogiškasis orumas, kuris Europos šalių bendruomenei lyg ir turėtų būti viena svarbiausių vertybių.
Paulius Milčius yra “Lietuvos žinių” apžvalgininkas.
Komentaras Lietuvos radijui
