Po dvejų metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius vilkėsiantis Paulius Jankūnas džiaugiasi sulaukęs komandos stratego Kęstučio Kemzūros pasitikėjimo. Puolėjui ne mažiau malonus sugrįžimas į gimtąjį Kauno „Žalgirio“ klubą.
Pirmadienį po draugiškų rungtynių su čekais atsisakęs Donato Motiejūno paslaugų K. Kemzūra leido suprasti, kad nacionalinės komandos aukštaūgių grandis jau suformuota. Joje – ir dvi vasaras be rinktinės marškinėlių praleidęs P. Jankūnas.
„Aišku tai, kad kiek aukštaūgių turime, tiek ir liks. Žinoma, pasikeitimų gali būti, tačiau didesnė konkurencija yra tarp mažų gynėjų“, – sakė K. Kemzūra.
Aukštaūgis sėkmingai įsiliejo į rinktinės gretas per pirmąsias dvejas kontrolines rungtynes. Mače su suomiais P. Jankūnas surinko 10 taškų ir atkovojo 9 kamuolius, o žaidžiant su čekais pelnė 25 taškus ir po krepšiais sugriebė 12 kamuolių.
Prieš trejus metus Ispanijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse bronzos medalį su Lietuvos rinktine iškovojęs, tačiau aikštelėje tik epizodiškai pasirodęs 26 m. 203 cm ūgio puolėjas prieš Pekino olimpines žaidynes buvo pervargęs ir pasirinko poilsį, o praėjusią vasarą tapo tryliktuoju. Jo paslaugų Ramūnas Butautas su asistentais nusprendė atsisakyti prieš pat Europos pirmenybes.
Šią vasarą P. Jankūnas gali minėti net du sugrįžimus – į Lietuvos rinktinę ir Kauno „Žalgirio“ klubą. Ne itin sėkmingą sezoną Maskvos srities „Chimki“ ekipoje praleidęs kaunietis pasirašė dvejų metų sutartį su gimtojo miesto komanda. Žalgiriečio marškinėlius P. Jankūnas vilkėjo 2003-2009 m.
– Pauliau, po dvejų metų pertraukos tikrai grįžote į Lietuvos rinktinę. Ar labai džiaugiatės? – „Respublika“ paklausė P. Jankūno.
– Tikiuosi, kad tikrai grįžau. Tačiau smagiausia, kad viskas gerai sekasi – gaunu žaisti. Kaip ir kiekvienas noriu kuo daugiau rungtyniauti ir kuo mažiau sėdėti ant suolo. Viskas priklauso nuo manęs – kaip pasirodysiu, tiek laiko ir nusipelnysiu aikštelėje.
– Iki išvykos į Ispaniją sužaidėte dvejas draugiškas rungtynes. Ar likote jomis patenkinti?
– Po truputį pradedame jausti žaidimą, atrandame stipriąsias savo puses, bet, aišku, žinome ir silpnąsias, kurias reikia stiprinti. Džiugu, kad kiekvieną dieną jaučiamės vis geriau.
– Po ne itin sėkmingo sezono klube labiau norėjosi grįžti į rinktinę?
– Ne, į rinktinę norėjau grįžti ne dėl to. Tiesiog dabar turime naują trenerį, teko su juo kalbėtis sezono metu.
K. Kemzūra žadėjo, kad tikrai gausiu galimybę pasirodyti, tai tikrai vertinu. Be to, šiemet susirinko beveik nauja komanda, joje daug debiutantų, nemažai krepšininkų yra iš jaunimo rinktinės, su kuria 2005 m. laimėjome pasaulio čempionatą Argentinoje. Būtų smagu, jeigu iš atskirų žaidėjų mums vėl pavyktų ką nors sulipdyti. Tikimės, kad bus gerai.
– Galbūt dar kartą laimėsite pasaulio čempionatą?
– Nenoriu nieko spėlioti, pamatysime. (Šypsosi.)
– Ar atjaunėjusi komanda pergalių norės labiau nei jomis pasisotinę veteranai?
– Šioje komandoje beveik nėra tokių, kurie rinktinėje būtų žaidę daugelį metų, todėl visi nori įrodyti, kad gali žaisti. Suprantame, kad šiemet turime tą galimybę. Mes geri žaidėjai ir, nors šiek tiek galime pritrūkti patirties, tai bandysime kompensuoti noru ir užsidegimu. Stengiamės iš visos širdies ir atiduodame visas jėgas. Svarbiausia atrasti savo žaidimą ir gerai vykdyti trenerių nurodymus.
– Krepšinio federacija rinktinei aukštų tikslų nekelia. Gerai, kad nejaučiate spaudimo?
– Jeigu jie nereikalauja, nereiškia, kad ir mes nereikalaujame. Nevažiuojame ten tik dalyvauti. Kausimės kiekvienose rungtynėse ir sieksime kuo aukštesnių tikslų.
– Jūsų pradėta legionieriaus karjera baigėsi jau po metų. Kodėl nusprendėte grįžti į „Žalgirį“?
– „Žalgiris“ pateikė viliojantį pasiūlymą, o aš norėjau grįžti namo. Be to, nenorėjau ilgiau laukti – prasidėjo rinktinės stovyklos, o krepšinio rinka yra sulėtėjusi, klubai neskuba rinktis žaidėjų. Aš nemėgstu laukti ir būti nežinioje, todėl pasirašiau sutartį su „Žalgiriu“ ir ramiai sau gyvenu. Ar grįžau visam laikui? Kas žino – gal ateityje vėl kur nors išvažiuosiu.
– Vadinasi, legionieriaus duona nėra tokia saldi, kaip atrodė išvykstant?
– Ne, Rusijoje tikrai viskas buvo gerai, neturėjau jokių problemų. Komanda buvo stipri, joje rungtyniavome kartu su Robertu Javtoku. Tačiau sportiniu atžvilgiu sezonas nebuvo labai sėkmingas, o aš pats patyriau traumų. Galbūt grįžęs į „Žalgirį“ pajusiu žaidimo skonį.
Rokas Buračas
