Tuo metu Tautininkų sąjunga teigia, kad apie tokią galimybę negalvoja, tačiau jungimosi procesas atskirai vyksta tik su respublikonais.
Savo ruožtu „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas apie tokią ją kalba miglotai.
Pagrindiniai susitarimai
Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas BNS sakė, kad su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais po poros savaičių susitiks aptarti programines nuostatas.
„Tai (partijų jungimasis) yra svarstoma, bet yra kabliukų, kur ne visai tinka programinės nuostatos, gyvenimiškų situacijų interpretavimas ir elgesys“, - teigė V.Valkiūnas, kuris taip pat vadovauja Biržų savivaldybei.
„Čia eina kalba apie visų keturių partijų jungimąsi, bet riekia visiems keturiems rasti bendrą vardiklį, vardan ko tai daroma“, - pridūrė jis.
Žemaitijos partijos pirmininkas Romualdas Miceika BNS taip pat patvirtino, kad partijų susijungimas yra derinamas, tačiau į kitus su šia tema susijusius klausimus atsakyti atsisakė.
Julius Panka teigė negalintis patvirtinti
Tuo metu Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka teigė negalintis patvirtinti kalbų apie minėtų keturių partijų jungimąsi.
„Iš tikrųjų negaliu patvirtinti apie partijų jungimąsi, nes kol kas buvo kalbama tik apie tikslus, apie deklaraciją, kurią pasirašė mūsų pirmininkas Audrius Rudys“, - sakė J.Panka.
Tačiau su Respublikonų partija tautininkai jungtis ketina.„Deriname poziciją, deriname įstatus, deriname programinius dalykus ir šito neslėpsiu, kad yra pasistūmėta ta linkme, bet būtent su Respublikonų partija“, - BNS teigė J.Panka.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino, jog partijų susijungimas yra tik vienas variantas iš kelių svarstytinų bendradarbiavimo prieš šių metų Seimo rinkimus formų.
„Negalėčiau pasakyti daugiau, nei komentavau kongreso pertraukos metu, tai, kad (...) forma, kokia atsiras, tai ne tiek svarbu. Jeigu matysime, kad forma yra juridinio statuso pakeitimas, darysime. Jeigu tai bus koalicija ar dar kitoks bendradarbiavimo variantas, darysime“, - teigė R.Paksas. Pasak jo, ar partijos jungsis, paaiškės po dviejų mėnesių.
Partiją lydėję skandalai
Susijungimas į naują juridinį asmenį „Tvarkai ir teisingumui“ gali pagelbėti siekiant išvengti nepalankaus teismo sprendimo po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį partijai kaip juridiniam asmeniui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Tuo metu Darbo partija, kuriai teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus kaip juridiniam vienetui, teisme išvengė bausmės, nes susijungusi su dukterine Leiboristų partija buvo reorganizuota į naują juridinį vienetą. Teismas šiuo pagrindu Darbo partijos atsakomybės nevertino.
R.Paksas teigia, kad partijų jungimasis nebūtų susijęs su nepalankaus teismo sprendimo vengimu.
„Didieji pasaulio įvykiai visuomet yra įvykę, kai sistema jiems prieštaraudavo. Tie, kurie nori pakeisti sistemą, dažnai jie yra kaltinami ir persekiojami (...) ir tai, kad yra pareikšti įtarimai mūsų partijai, šiandienos protingam žmogui turi kelti pasididžiavimo jausmą, kad yra žmonės, kurie kovoja“, - kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.
„Jeigu mes norėtumėme išvengti tokių dalykų, mes jau seniai to būtume išvengę“, - pridūrė jis.
R.Paksas kartu su Tautininkų sąjungos, Respublikonų ir Žemaitijos partijų pirmininkais šeštadienį pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“, kuri, kaip teigia „tvarkiečiai“, yra ideologinė.
Tą deklaraciją taip pat pasirašė „Maltiečių ordino“ Zarasų skyriaus, Lietuvos kultūros kongreso, Žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, kitų organizacijų atstovai.