Šie ekspertų vizitai atskleidė pagrindines maitinimo problemas mūsų šalies gydymo įstaigose, o pagal jų pateiktas rekomendacijas jau rengiamos mitybos organizavimo taisyklės, kurios bus privalomos, o ne rekomendacinės, kaip iki šiol. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ši socialinė iniciatyva tuo nesibaigia. Mobili ekspertų komisija greitai lankysis ugdymo įstaigose, kur taip pat vertins vaikams tiekiamą maistą, teiks rekomendacijas, kaip gerinti situaciją ir šioje srityje. Vėliau vėl bus grįžtama į gydymo įstaigas įvertinti, kaip keičiasi situacija organizuojant pacientų maitinimą.
„Ekspertų surinkta informacija ir atlikta pirminė analizė neabejotinai prisidės tobulinant dabartinį teisinį reglamentavimą, siekiant eliminuoti blogąsias praktikas ir užtikrinti pilnavertišką pacientų mitybą. Priešingai nei iki šiol, naujos taisyklės bus privalomos, o ne rekomendacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, siūloma aiškiau reglamentuoti, kokią kvalifikaciją turintys žmonės gali gaminti maistą, įvesti reikalavimus maisto estetiškumui, indams, tam tikrų raciono dalių pasirinkimui“, – sako ministras A. Veryga.
Taip pat, ministro A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams. „Pavyzdžiui, bent kartą per savaitę jiems turėtų būti patiekiama žuvies, kas dieną − daržovių, vaisių ir raugintų pieno produktų. Vegetarams turėtų būti pasiūlytas vegetarinis meniu. O šiuo metu mažesnę vertę turintys produktai, kurie patiekiami itin dažnai, turėtų būti kuo rečiau traukiami į racioną.
Be to, tikslinga nustatyti ir nepageidaujamų produktų sąrašą pacientų mityboje bei cukraus, druskos ir riebalų kiekio ribas, kurių būtų privalu laikytis. Tai tik dalis rekomendacijų, kurias pateikė ekspertai, ir kurias jau pavesta įgyvendinti atsakingiems ministerijos specialistams“, – sako ministras A. Veryga. Mobilios ekspertų komisijos pirmininko, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, dažniausiai pasitaikanti maitinimo problema yra ta, kad maistas gana skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios.
„Pastebėta, kad daugelyje gydymo įstaigų maisto temperatūra yra žemesnė nei turėtų. Daugumoje gydymo įstaigų yra prasta ir skurdi patiekalų bei indų estetinė išvaizda, maistas menkavertis, vyrauja angliavandeniai ir riebalai (bulvės, duona, makaronai).
Maistas stipriai perdirbtas − virta dešra, dešrelės, maltinukai, balandėliai. Taip pat mažai daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Nėra vegetariško maisto pasirinkimo galimybių. Retai būna arba nėra rauginto pieno produktų − jogurtų, pasukų, varškės. Arbata dažniausiai patiekiama tik saldinta. Maistas dažnai vėsesnis nei norma.
Nėra pasirinkimo galimybių, pavyzdžiui, cukraus, riebalų, užkandžių. Dažnai neduodami valgomieji įrankiai ir puodeliai“, – problemas vardija A. Kranauskas. Anot jo, lyginant įstaigas pagal miestų, kuriame jos yra, dydį, pastebėta tendencija, kad mažų miestų įstaigose mažiau skiriama lėšų pacientų maitinimui, indams ir įrangai. Atitinkamai prastesnė juose ir maitinimo kokybė, tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Svarbu paminėti ir tai, kad kai kurios įstaigos maistą gamina pačios arba perka maitinimo paslaugą. Pastebėta, kad kai paslauga perkama iš šalies, maitinimo kaina būna aukštesnė, tačiau kokybė – blogesnė ir sunkiau valdoma.
Šių vizitų metu aplankytose gydymo įstaigose tiekiamo maisto kokybė įvertinta nuo labai gero iki skurdaus. Geriausiai vertinamos buvo Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Alytaus ligoninė, „Kardiolitos klinika“. Tuo tarpu skurdžiausiai pacientai buvo maitinami Utenos ir Širvintų ligoninėse. Dauguma gydymo įstaigų – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė – buvo įvertintos patenkinamai.
