Ši tinklaraštininkė lankėsi TV3 kulinarinėje laidoje „La maistas“, kur kartu su grilio ekspertu Vyliumi Blauzdavičiu ir profesionalu, istorinės virtuvės žinovu Tomu Rimydžiu gamino patiekalus tinkančius net ir pačiam išrankiausiam skoniui.
Renata, kokios buvo Jūsų šventės? Su kuo jas sutikote?
Šventės buvo labai šeimyniškos, kupinos dovanojimo džiaugsmo ir nuostabių dovanų, mylimiausių ir artimiausių žmonių aplinkoje. Kitomis dienomis lankėme draugus, gėrėjomės žaliuojančia gamta, bevaikščiodami Gėlos ežero pakrantėmis. Mėgstame pirmą Kalėdų dieną, anksti ryte, pasivaikščioti po miegantį Vilniaus senamiestį, po stebuklingos nakties miestas irgi atrodo kitoks – mieguistas, tuščias, tylus.
Kiek užtrunkate ruošdama šventinį stalą? Į ką labiausiai kreipiate dėmesį?
Kadangi šventes švenčiame šeimomis, esame sutarę nė vienos šeimininkės užkrauti maisto ruoša, visad organizuojame „suneštinį“ stalą, prieš tai apsitarę kas ką gamins. Man dažniausiai tenka silkių fėjos rolė, mat silkę ne tik dengiu pagardais, bet ir marinuoju pati. Naminės silkės skonis paperka. O Kūčioms visada kepu sluoksniuotos tešlos pyragą su obuoliais ir šermukšnių pagardu.
Man svarbu, kad maistas būtų kuo natūralesnis, bet tuo pačiu jį gaminant negaišti daug laiko. Daugelį pagardų ar konervuotų gėrybių būnu paruošusi dar vasarą, telieka iš rūsio atnešti stiklainius su marinuotais česnakų žiedais, vytintais pomidorais, marinuotomis cukinijų juostomis ar rojaus obuoliukais sirupe.
Kokių tradicijų laikotės?
Turbūt kaip kiekvieno tūlo lietuvio ar lenko namuose, labiausiai tradiciškas Kūčių stalas. Laikomės tradicijos tądien nevalgyti gyvulinio maisto. Vakarienės pradžioje pasidaliname plotkelėmis ir palinkėjimais kitiems metams, vaišes pradedame nuo aguonpienio su kūčiukais, vėliau dalinamės karpį ir valgome įvairias silkes, grybus, firminius Teresės pyragėlius, mielinius pyragus su obuoliais, vaisius.
Kokius patiekalus ruošiate šventėms?
Kalėdoms ruošiu kepsnius arba paukščius. Renkuosi didelį kumpį ar šoninės gabalą su oda, jei kepu paukštį, tai būtinai visą.
Mėsos išanksto neruošiu, kepu lėtuoju būdu, tad prieskoniai ir aromatai spėja įsigerti, mėsa ar paukštiena būna ypatingai minkšta ir sultinga. Kepant nereikalingos kepimo rankovės ar folija, nereikia ir laistyti susidariusiomis sultimis ar akylai stebėti, kad kepsnys ar paukštis nesudegtų. Patiekalus lėtuoju būdu galima drąsiai kepti pernakt, nes pagrindinis kepimas (nelygu kepsnio dydžiui) vyksta 110-120C temperatūroje 6-10h.
Be ko neįsivaizduojate šventinio stalo?
Neįsivaizduoju jo be artimiausių ir brangiausių žmonių. Jie ir buvimas kartu kuria šventinę nuotaiką. Na, o šventinio maisto paradoksas mano namuose toks, kad visada gaminu grybų mišraines ar pagardus, tačiau pati grybų nevalgau.
Ką darote su po švenčių likusiais maisto likučiais?
Man labai artima maisto (ir ne tik) nešvaistymo tema. Kai iš miesto atsikraustėme į nuosavą namą, kiemo gale surentėme didelę išmaniąją kompostinę, pradžioje maisto likučiau keliaudavo ten, o vėliau komposto žemė tręšdavo auginamas daržoves ir prieskonius. Vėliau atsirado visavalgis šuo, o prieš 5 metus kieme atsirado vištaitės, tad dabar visos maisto atliekos turi savo vartotoją, iki kompostinės maisto atliekos nebenukeliauja.
Labai svarbu atskirti kas yra atliekos, o kas – likučiai. Iš pastarųjų galima pagaminti galybes įvairiausio maisto – salotų, makaronų, sriubų ir net pyragų. Esu aprašiusi ne vieną būdą kaip sunaudoti po švenčių ar gausesnių pietų likusius produktus, tai tikrai nesudėtinga, jei mėgstate suktis virtuvėje. Jei reikia patarimų – jų tikrai rasite mano puslapyje.
Galbūt turite patarimą, kaip panaudoti gautus saldumynus, jeigu jų namuose yra daugiau nei galima suvalgyti?
Saldžių dovanų gaunu retai, nes dauguma dovanotojų žino, kad man netinka saldus skonis. Tačiau jei taip nutiko jums – patarčiau saldumynais dalintis. Esu ir pati sukūrusi dovanojimo grupę „Facebook“, yra dar kone 10 kitų, kuriose galima paskelbti apie dovanojamus gardėsius.
O jei gyvenate ar būnate Vilniuje, mielai kviečiu jungtis prie iniciatyvos „Kepu gerumo pyragą“, kiekvieną ketvirtadienį ar penktadienį Caritas valgykloje „Betanija“ yra laukiami pyragai ar kitokie saldumynai, kuriais vaišinami socialiai atskirti, skurstantys, vieniši žmonės.
Dalintis yra gera, ir ne tik per šventes.
„Kūmutės virtuvė“ tinklaraštininkė pataria, kaip sunaudoti dažnai liekančius pekino kopūsto gabalus.
Kukuliai pekino kopūsto pataluose
Kukuliams paruošti reikės:
700 g maltos mėsos ar paukštienos
1 kiaušinio
1 valgomas šaukštas maltų moliūgų sėklų (galima keisti maltais baltos ar juodos duonos džiūvėsėliais, manų kruopomis)
1 arbatinis šaukštelis ciberžolės
1 arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėlio (ar kitų mėgstamų prieskonių)
1 arbatinis šaukštelis rupios druskos
100-150 g pekino kopūsto
0,5 morkos
0,5 nedidelio svogūno
100 ml neriebios grietinėlės
Vandens
Pirmiausiai kaičiu puodą su ~1 litru vandens, kaičiu ugnį ir imuosi kukulių. Faršą sumaišau su kiaušiniu ir maltomis sėklomis ar džiūvėsiais, gerai išminkau ir delnais formuoju kiek didesnius nei graikinis riešutas kukulius.
Kopūsto lapus supjaustau šiaudeliais, morką sutarkuoju šiaudeliais, svogūną supjaustau pusžiedžiais. Į verdantį vandenį sudedu svogūnus ir morkas, leidžiu kukulius, paverdu viską apie 10 minučių, tuomet sudedu kopūstą, prieskonius, pamaišau. Kai viskas užverda, supilu grietinėlę, išjungiu kaitrą, puodą dengiu dangčiu ir palieku bent 15 minučių skoniams subręsti.
Tiekiu su įvairiausiomis košėmis ar bulvėmis.
Patarimas – jei ryte verdate grikių ar ryžių košę, išvirkite daugiau ir vakarienei ją pašildę valgykite su šiais kukuliais. Jei turite jau išvirtų bulvių, prieš dengiant dangtį, sumeskite jas, supjaustę nedideliais gabaliukais, į puodą.
