Latvijos valstybinis archyvas paviešino visų buvusių agentų, tarp jų – aktyviai tebeveikiančių politikoje arba versle – vardus po maždaug 25 metus trukusių teisinių ir politinių ginčų.
„Kolaborantų sąrašas rodo, kad kaip KBG kontaktai buvo verbuojami visų profesijų ir amžiaus asmenys“, - politologas Didzis Šėnbergas rašo vietos naujienų portale Pietiek.com.
Nuo 1953 iki 1992 metų KGB užverbavo beveik 24 tūkst. latvių, tapusių kolaborantais arba tarnybos agentais.
Kitaip negu kitos buvusios sovietinės respublikos, Latvija sugebėjo išsaugoti savo KGB archyvą nuo sunaikinimo, kai 1991 metais atgavo nepriklausomybę.
Latvijos tarnybos perėmė KGB būstinę Rygoje, sukrovė dokumentus į didžiulius maišus ir išvežė juos į saugią vietą.
Vadinamuosiuose „KGB maišuose“ išliko visų kolaborantų sąrašai, įskaitant jų slapyvardžius, tikruosius vardus, gimimo vietas ir kitus duomenis.
Tarp žinomiausių asmenų, minimų šiuose dokumentuose, yra Ivaras Guodmanis, dukart ėjęs Latvijos ministro pirmininko pareigas ir dirbęs Europos Parlamente. Dabar jis yra didžiausios Latvijos farmacijos įmonės valdybos narys.
Tarp jų taip pat yra dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Ivaras Bičkovičas, vėlionis katalikų kardinolas Julijanas Vaivuodas, buvęs užsienio reikalų ministras Georgas Andrejevas ir Latvijos Ortodoksų Bažnyčios metropolitas Aleksandras Kudriašovas.
Sąraše taip pat minimi keli parlamento nariai, diplomatai, menininkai ir rašytojai – kartu su vardais žmonių, spaustų KGB kolaboruoti, bet atsisakiusių šnipinėti kitus.
Latvija daug metų diskutavo, ar „KGB maišų“ dokumentai turi būti paviešinti. Tokiam žingsniui nuolat priešindavosi asmenys, įtariami bendradarbiavimu su KGB.
Tik 2015 metais buvo įkurta mokslo komisija, įpareigota išnagrinėti archyvų medžiagą ir parengti ją paskelbti.
Su šia medžiaga, paskelbta tinklalapyje kgb.arhivi.lv, gali susipažinti kiekvienas, nemokamai užsiregistravęs.
