Europos vaistų agentūros (EVA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC) padarė išvadą, kad asmenys, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs kapiliarų pralaidumo sindromas, negali būti skiepijami „AstraZeneca“ vakcina.
Taip pat pritarta tam, kad kapiliarų pralaidumo sindromas turi būti įtrauktas į vakcinos informacinius dokumentus, kaip naujas šalutinis poveikis kartu su įspėjimu apie šia riziką sveikatos priežiūros specialistams bei pacientams.
„Kadangi šis sindromas yra labai retas, tai leido daryti prielaidą, kad praeityje patirtas kapiliarų pralaidumo sindromas kelia pavojų jį patyrusių asmenų sveikatai – žmogus gali patirti sunkų sveikatos sutrikimą ar net mirti, todėl vakcinos vartojimas jiems apribotas“, – sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja, medicinos mokslų daktarė Rugilė Pilvinienė.
Pranešta apie 6 kapiliarų pralaidumo atvejus
Kaip nurodė VVKT specialistė, kapiliarų pralaidumo sindromas yra labai retai pasitaikantis sunkus sveikatos sutrikimas, kurį lemia skysčio prasisunkimas per smulkias kraujagysles (kapiliarus) iš kraujagyslių ertmės į aplinkinius audinius.
„Tai sukelia tinimą – ypač rankų ir kojų, kraujo sutirštėjimą, kraujo spaudimo sumažėjimą ir tam tikrų kraujo baltymų, vadinamųjų albuminų kiekio sumažėjimą kraujyje“, – aiškino R. Pilvinienė.
Iš viso buvo pranešta apie 6 kapiliarų pralaidumo atvejus, pasireiškusius po skiepijimo „Vaxzevria“ vakcina, kurios suvartojimas Europoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Jungtinėje karalystėje iki gegužės 27 d. siekė 78 milijonus dozių.
Nors po praeitą savaitę įvykusio Europos vaistų agentūros Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto posėdžio informacija apie tai buvo paskelbta EVA tinklalapyje, nauja informacija vakcinos informaciniuose dokumentuose dar nepartvirtinta Europos komisijos. Kaip pažymėjo VVKT specialistė, tai turėtų būti padaryta greitu laiku.
Kada būtina kreiptis medikų pagalbos?
VVKT atstovė teigė, kad praeityje kapiliarų pralaidumo sindromą patyręs asmuo negali to nežinoti, todėl ir tokios šalutinės reakcijos gali būti labai retos.
„Kadangi šis sindromas yra susijęs su labai sunkiu sveikatos sutrikimu, kuris yra gydomas stacionare, labai mažai tikėtina, kad asmuo apie tai nežinotų. Vis tik noriu pabrėžti, kad idiopatinis t. y. dėl nežinomų priežasčių ar savaime atsiradęs kapiliarų pralaidumo sindromas pasitaiko labai retai. Pasaulyje yra žinoma tik apie pora šimtų tokių atvejų, todėl galimybė patirti šį sindromą yra labai menka. Tačiau jam pasireiškus, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų suteikta medicininė pagalba ir išvengta komplikacijų“, – aiškino R. Pilvinienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kokie būtų pavojaus signalai, kad po skiepo reikia skubėti pas gydytojus:
„Jei per keletą dienų po skiepijimo „Vaxzevria“ vakcina prasideda greitas rankų ir kojų tinimas, staiga ima didėti kūno masė, dėl mažo kraujo spaudimo asmuo jaučia didelį silpnumą ir alpulį, reikia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.“
Alpsta ir dėl psichogeninės reakcijos į dūrį
Vis tik pašnekovė kartu įspėjo pacientus, kad po vakcinacijos žmonės gana dažnai alpsta dėl psichogeninės reakcijos į adatos dūrį.
„Tačiau vien tik alpulys, pasireiškęs po skiepijimo dar neturėtų kelti nerimo, dėl kapiliarų pralaidumo sindromo. Labai svarbūs simptomai, rodantys skysčių prasiskverbimą iš kraujagyslių ertmės į aplinkinius audinius yra tinimas, kūno masės didėjimas ir tam tikri kraujo tyrimų rodmenys.
Svarbu paminėti, kad iki kitos savaitės vidurio vakcinos registruotojas išplatins kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus, kuriuo specialistai informuojami apie naujas „Vaxzevria“ vakcinos kontraindikacijas ir kapiliarų pralaidumo sindromo požymius“, – sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.
Ji kartu priminė, kad nuo vakcinacijos pradžios 2020 gruodžio 27 dienos iki 2021 birželio 4 iš viso gauti 3606 pirminiai pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas dėl COVID-19 vakcinos.
„Comirnaty“ vakcinai gauti 1480 pranešimai, „Moderna“ – 292 pranešimai. Dėl „Vaxzevria“ vakcinos gauti 1780 pranešimai, o „Janssen“ vakcinos – 34 pranešimai. 20 atvejuose vakcinos pavadinimas nežinomas.
Skiepys tik vyresnius
Tuo metu gerėjant epidemiologiniams rodikliams Italijos valdžia nusprendė, kad „AstraZeneca“ skiepys tik vyresnius nei 60 m. asmenis. Jaunesniems žmonėms, kuriems jau suleista pirmoji dozė, ciklas bus užbaigiamas pasitelkiant kurį nors mRNR preparatą, t. y. „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“ gamintojų skiepus.
Primenama, kad EVA dar balandį nustatė ryšį tarp retų kraujo krešulių susidarymo atvejų ir „AstraZeneca“ vakcinos, bet pabrėžė, kad skiepų nauda yra didesnė už riziką.
„Pakitusi epidemiologinė padėtis paskatino iš naujo įvertinti rizikos ir naudos santykį amžiaus grupėms, kurioms kyla mažesnė rizika susirgti sunkiomis COVID-19 formomis“, – nurodė Italijos vyriausybei pavaldus Technikos ir mokslo komitetas (CTS).
Lietuvos ekspertai irgi yra teikę pasiūlymus Vyriausybei „AstraZeneca“ leisti skiepyti tik vyresnius asmenis.
Kaip ne kartą pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr. Marius Strioga, vertinant galimus šalutinius poveikiui grynai iš imunologinės pusės jaunesniems nei 60 m. amžiaus asmenims rekomenduojama rinktis kitų gamintojų – „Pfizer“, „Moderna“ – vakciną.
Tačiau tuo metu SAM argumentavo, kad vakciną galima savanoriškai pasirinkti, tad specialių rekomendacijų neteikė. Nepaisant sparčiai gerėjančios epidemiologinės situacijos ministerija šiuo metu pozicijos šiuo klausimu nekeičia.
„Kol kas nesvarstome apie amžiaus ribojimą, mūsų pozicija lieka nepakitusi. Šią vakciną siūlome visiems gyventojams, kadangi esame įsivertinę, kad vis tik vakcinos nauda viršija galimą žalą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Paaiškino, kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
Revakcinacijai greičiausiai reikės mRNR tipo vakcinų
Buvo pasigirdę ir kalbų, kad galbūt išvis verta atsisakyti „AstraZeneca“ vakcinos visoms amžiaus grupėms, kai yra prieinamų alternatyvų. Dar savaitgalį pranešta, kad apie tai pareiškė vienas EVA aukšto rango pareigūnas Marco Cavaleri.
Visgi po kelių dienų šią informaciją pati EVA paneigė aiškindama, kad pareigūnas buvo ne taip suprastas ir kad jis manantis, kad vakcinos nauda nusveria riziką.
Tačiau pagrindo manyti, kad paklausesnės ateityje bus mRNR tipo vakcinos, teikia ir svarstymai apie po kažkurio laiko laukiančią revakcinaciją nuo COVID-19.
Kaip portalui tv3.lt yra sakiusi VU Gyvybės mokslų centro imunologė, prof. Aurelija Žvirblienė, jau ir Europos Komisija yra apsisprendusi, kad papildomos sutartys būtų sudaromos su RNR vakcinų gamintojais.
„Po RNR skiepo revakcinacijai tiks ir to paties tipo vakcinos, galbūt atsiras baltyminės vakcinos. Po vektorinių (gamintojai „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“) vakcinų greičiausiai revakcinuotis taip pat reikės RNR tipo vakcinomis arba baltyminėmis.
Jau ne kartą minėta, kad kai daug kartų skiepijama vektorinėmis vakcinomis, imuninis atsakas vis susidaro prieš imuninį vektorių, nešiklį. Todėl vakcinos veikia nebe taip efektyviai, ypač jei reikia pakeisti tame vektoriuje įterptą koronaviruso seką ir adaptuoti prie plintančių naujų viruso variantų“, – aiškino mokslininkė.
Siūlo skiepais pasidalinti su kitomis šalimis
Paklausta, kokia išties gali būti „AstraZeneca“ vakcinos ateitis ir ar nereikėtų svarstyti jos nebenaudoti, žinant, kiek skiepų dozių yra tiesiog išpilama, imunologė pažymėjo, kad pirminiam skiepijimui, siekiant stabdyti viruso plitimą ši vakcina yra pakankamai veiksminga.
„Kalbant apie vakcinų išpylimą, tai reikia priminti, kad Europos Komisija yra sudariusi sutartį visų Europos Sąjungos (ES) šalių vardu pakankamai dideliems kiekiams. Todėl visos šalys yra įsigijusios daug tos vakcinos.
O kadangi ji nėra labai populiari ir turime didelį kitų skiepų pasirinkimą, tai gal ir būna tų atvejų, kad vakcinos atlieka. Bet ES valstybės tuomet gali padovanoti vakcinų toms šalims, kurioms jų trūksta. Apie tai dabar daug kalbama – juk tiek Azijos, tiek Afrikos šalims labai reikia skiepų ir galima pasidalinti, jei matome, kad jų atlieka“, – svarstė A. Žvirblienė.
