Taigi geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra:
1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 3 vietoje),
3. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a).
Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, o dar dvi šią teisę gavo šiais metais.
O geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:
1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),
3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija (pernai buvo 7-oje vietoje). Iš viso buvo vertinta 360 gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankų.
Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus - visų 2017 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą - 8 taškus, žemiausią įvertį turinti mokykla - 0 taškų. Tos gimnazijos, kurių 2017 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.
Žurnalo „Reitingai“ atstovai nurodė, kad remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, jie vertino, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba gavo studijų stipendijas (8 taškų svoris).
Taip pat buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia 2017 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 5 taškus.
Kaip ir pernai, pristatoma, kiek mokinių, pasirinkusių konkrečią gimnaziją vienuoliktoje klasėje (III gimnazijos klasėje) ją baigė dvyliktoje klasėje (IV gimnazijos klasėje). Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus.
Pagrindinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas
Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą.
Tarp ketvirtokų, kaip, beje, ir pernai pirmauja kauniečiai:
1. Kauno Montesori pradinė mokykla
2. Kauno „Šilo“ pradinė mokykla
3. Kauno P. Mašioto pradinė mokykla
O tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:
1. Telšių rajono Žarėnų minijos mokyklos aštuntokams
2. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos
3. Vilniaus Žemynos progimnazijos (pastarieji pernai taip pat buvo treti).
Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.
Pasitenkinimo mokykla įvertis
Žurnale „Reitingai“ taip pat pristatomas ir pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) vertinimas. Duomenų analizė rodo, kad tik kiek daugiau nei trečdalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę.
Dar dažniau mokyklas keičia progimnazistai – mažiau nei trečdalis visų progimnazistų, pradėjusių mokytis konkrečios mokyklos penktoje klasėje, baigia tos pačios mokyklos aštuntą klasę.
Šitai ypač pastebima rajonų centruose, taip pat didmiesčiuose. Kitaip tariant, vaikai ir tėvai ieško jų lūkesčius labiau atliepiančių mokyklų. Kaimuose, kuriuose arti nėra kitos (galimai geresnės) mokyklos, vaikai mažiau nubyra, bet jei netoli viena kitos yra keletas mokyklų, mokiniai taip pat „migruoja“.
Vaikų balsavimą kojomis lemia tiek emocinės, tiek akademinės priežastys: vaiko individualių poreikių neatitikimas, nepatenkinimas specialių reikmių, socialinių (bendravimo) įgūdžių stygius, skirtingų mokinių subkultūrų priešprieša, prastas žinių pateikimas (kai mokytojai moko, bet nesistengia motyvuoti ir išmokyti).
Pagrindinių mokyklų vertinimas
Antrą kartą pristatome ir pagrindinių mokyklų vertinimą, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Vienetai, dvejetai, trejetai pagal dešimtbalę sistemą, - taip atrodo dešimčių pagrindinių mokyklų pasiekimai. Tiesa, šie rezultatai nekliudo nieko neišmokusiems dešimtaklasiams eiti tęsti mokslų gimnazijoje.
Universitetų reitingas
Penktą kartą pristatome institucinį Universitetų reitingą.
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 68,27 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 59,91 taško (pernai jis 2-3 vieta dalijosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu);
3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,1 taško (pernai jis buvo kiek žemiau: 4-5 vieta dalijosi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).
Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,12 taško;
2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 34,29 taško;
3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 32,94 taško.
Žurnalas „Reitingai“ vertindamas universitetus tradiciškai rėmėsi tais pačiais, kaip ir ankstesniais metais, vertinimo kriterijais bei svoriais, nes tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms pamatyti pokyčius, tiek garantuoja reitingavimo patikimumą.
Tiesa, minimalių pokyčių vis dėlto buvo, nes tai lėmė studijų kokybės vertinimo pokyčiai – nebeįtraukėme studijų programų vertinimo ir daugiau svorio teikėme studijų krypčių, kurį žurnalas “Reitingai” atliko gruodžio mėnesį, reikšmei.
Lyginant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam akademiniam darbuotojui ir pan.
Iš viso universitetai buvo vertinti, pagal 56 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II. Esamas ir ateities akademinis personalas - 8 taškų svoris; III. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 20 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V. Studentai ir studijos - 18 taškų svoris; VI. Studijų ir mokslo aplinka - 4 taškų svoris; VII. Studentų nuomonė - 10 taškų svoris.
Moksliškiausias, kaip rodo mokslo veiklos 2015 m. bei 2016 m. duomenys, - Vilniaus universitetas. O kukliausi mokslo rezultatai – privačių universitetų.Stipriausias akademinis personalas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, privačiuose ISM ir LCC tarptautiniame universitete.
Darbo rinkoje paklausiausi Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM alumnai.
Tarptautiškiausi universitetai tiek pernai, tiek šiemet: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei privatūs ISM, Europos humanitarinis universitetas ir LCC tarptautinis universitetas.
Gabiausi gimnazistai pernai dažniausiai rinkosi Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus dailės akademiją.
Labiausiai studijomis, dėstymu ir mokslo bazės gerove patenkinti Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, LCC tarptautinio universiteto, ISM bei Balstogės universiteto filialo studentai.
Tiesa, akivaizdu, kad iš esmės visų universitetų studentai yra nepatenkinti akademiniu (ne)sąžiningumu, plagijatu ir „copy paste“ kultūra, pastebima aukštosiose mokyklose. Už šiuos pokriterijus daugelio universitetų studentai sociologams sakė, kad savo universitetui rašytų tik apie 3 balus dešimtbalėje sistemoje.
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų trejetuke esama pokyčių:
1. Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 62 taškus iš galimų surinkti 100 taškų)
2. Kauno kolegija (57,95 taško)
3. Kauno technikos kolegija (56 taškai).
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge, kaip ir pernai, pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,6 taško
2. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 53,6 taško
3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 51,3 taško
Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visas kolegijas vertinome pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkis kriterijus: I. Studentai ir studijos – (už šį parametrą kolegijos galėjo maksimaliai surinkti 32 taškus); II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. Studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.
Pats reikšmingiausias kolegijų reitingo kriterijus – pirmasis. Jis, beje, didžia dalimi ir nulėme tiek valstybinių, tiek privačių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukus.
Vertinant, kiek į kiekvieną kolegiją buvo priimta geriausių abiturientų, palyginti su visais priimtaisiais 2017 m. pirmakursiais, lyderis tarp valstybinių kolegijų – Vilniaus kolegija, kuri pritraukė net 19,8 proc. pirmakursių, kurie visus valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje geriausieji sudarė 14,1 proc. tarp visų priimtųjų, o Kauno kolegijoje – 13,9 proc.
Privačiose kolegijose, pagal šį pokriterijų, pirma Vilniaus dizaino kolegija, kuri pritraukė net 19,1 geriausių abiturientų, Vilniaus verslo kolegija – 14,4 proc., o Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 12,7 proc. nuo visų priimtųjų.
Daugiausia gaunančių valstybės finansavimą bei studijų stipendijas pirmakursių, palyginti su visais studijuojančiais - Kauno technikos kolegijoje – net 29,7 proc., Vilniaus kolegijoje – 27,2 proc., Kauno kolegijoje – 21,5 proc., Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 21,3 proc., o iš privačių – Šv. I. Lojolos kolegijoje – 13,9 proc. Antras itin reikšmingas kriterijus – Alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbo rinkos poreikių atitikimas, įvertintas 25 taškais, taip pat buvo tas kriterijus, kuris nemaža dalimi lėmė kolegijų išsidėstymą reitinge.
Darbdaviai (kuriuos š. m. kovo 1 – balandžio 2 d. apklausė “Prime consulting”) gana palankiai atsiliepia apie daugelio kolegijų alumnus, kurie dirba jų atstovaujamose įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Štai apie trečdalis, tai yra 31 proc. visų (iš 1005) apklaustų darbdavių teigė, kad juos itin tenkina Vilniaus kolegijos alumnų parengimo lygis, Kauno kolegijos absolventais patenkinti – 27,6 proc. darbdavių, Kauno technikos kolegijos – 25,7 proc., Šiaulių valstybinės kolegijos – 21,3 proc., Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 20,1 proc.
Iš privačių kolegijų darbdaviai labiausiai gyrė – 18,5 proc. Vilniaus verslo kolegijos bei Vilniaus koopercijos kolegijos - 17,4 proc. alumnus.
Apklausti 1005 darbdaviai atstovauja prekybos, gamybos, paslaugų sektorius, valstybės tarnybos, IT ir komunikacijos, bankų ir finansų, farmacijos ir gydymo, taip pat mokslo ir švietimo bei kultūros sektorius. 60 proc. visų šių darbdavių yra viduriniosios grandies vadovai, 31 proc. - aukščiausios lygos ir 9 proc. - žemesniojo lygmens vadovai.
Kaip pastebi tyrimų bendrovės “Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius, “lyginant universitetus ir kolegijas pastebimas įdomus niuansas: universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais nepatenkintų darbdavių yra ženkliai didesnis procentas nei kolegijų. Atsakymas veikiausiai susijęs su alumnų praktiniu paruošimu. Kolegijų absolventų praktinis paruošimas yra kiek geresnis nei universitetų. Tai tiesiogiai siejasi su kolegijų deklaruojama misija”.
Neradusių darbo po devynių mėnesių nuo studijų baigimo, palyginti su visais tais metais (2017 m.) konkrečią kolegiją baigusiais jaunuoliais tokių daugiausia buvo: tarp Marijampolės kolegijos alumnų – 10,7 proc., Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos – 9,7 proc., Alytaus kolegijos – 9,7 proc.; o iš privačių kolegijų – tarp Vilniaus verslo kolegijos alumnų – 17,3 proc., Vilniaus dizaino kolegijos – 16,2, Kolpingo kolegijos – 11,1 proc.
Žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2018 m. kovo 1 d. - balandžio 2 d. taip pat apklausė ir 3967 kolegijų studentus. Aktyviausi buvo Vilniaus kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Kauno kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
O pasyviausi - Socialinių mokslų kolegijos, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos bei Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos studentai. Šiais metais, kaip ir praėjusiais, matoma tendencija, kad regionų kolegijų studentai labiau patenkinti savo studijomis negu didmiesčių studentai. Beje, daugelį parametrų studentai vertina tarp 6-8 balų.
Beje, nors šiais metais gerokai padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius stosiantiems į aukštąsias mokyklas ir ypač į kolegijas, vis dėlto, kadangi didžiuma nemokamų studijų vietų yra technologijų, fizinių bei žemės ūkio mokslų srities, o ir gerokai, tai yra iki 2 balų pakelta stojimo kartelė, be to, stosiantiems į daugelį studijų programų (išskyrus, menų krypčių bei humanitarinių mokslų) matematikos valstybinį brandos egzaminą yra būtina išlaikyti ne mažesniu balu nei 25, tai kolegijų atstovai nėra tikri, ar bus užimtos visos valstybės finansuojamos studijų vietos.
Tokias prielaidas kelia tai, kad jau dabar iš esmės visos kolegijos, o ir kai kurie universitetai, kurie vykdo fizinių ar technologionių mokslų srities studijas papildomai moko įstojusiuosius matematikos, nes abiturientų matematikos, fizikos ir chemijos žinios yra kritiškai menkos.
Beje, kai kurios kolegijos, kaip antai Panevėžio, moko ne tik įstojusiuosius, o ir abiturientus mokyklinio matematikos kurso. Ir šie kursai anšlaginiai. Šis faktas parodo, kad mokiniai netgi didmiesčių gimnazijose nėra patenkinti matematikos dėstymo kokybe.
